• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikatos statistika

2013.04.16
Profilaktiniai moksleivių sveikatos patikrinimai Šakių rajone 2012-2013 m.m.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugpjūčio 10 d. įsakymu Nr. V-773 patvirtinta Lietuvos higienos norma 21:2011 ,,Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai.” (Žin.., 2011, Nr. 103-4858), kiekvienais metais iki rugsėjo 15 d. moksleiviai turi pateikti mokyklai informaciją apie profilaktinio sveikatos patikrinimo rezultatus. Duomenys apie mokinių sveikatos būklę gaunami iš statistinės apskaitos formos Nr. 0.27-1/a. „Vaiko sveikatos pažymėjimas“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. V-951 (Žin., 2005, Nr. 3-38). Šioje apskaitos formoje gydytojas įrašo pagrindinius mokinio sveikatos būklės duomenis: ūgį, svorį, kraujospūdį, klausos, regos, kaulų ir raumenų, kvėpavimo, nervų sistemų sutrikimus. Taip pat šioje formoje pateikiama išvada apie mokinio fizinį pasirengimą, pagal kurį jis priskiriamas vienai iš trijų - pagrindinei, parengiamajai ar specialiajai - fizinio ugdymo grupei. Tačiau pastebima, kad ne visada šeimos gydytojai ir pediatrai dėl laiko stokos, pacientų eilių ir kitų priežasčių išsamiai ir nuosekliai užpildo šias formas, neretai pasitaiko tuščių, neužpildytų grafų, dėl šios priežasties dažnai yra gaunama nepilna mokinių sveikatos būklės informacija.

Moksleivių kasmetinių profilaktinių patikrinimų duomenys, kaip pagrindinis informacijos apie mokinių sveikatos būklę informacijos šaltinis, reikalingas visuomenės sveikatos priežiūros specialistams, mokyklos administracijai, kūno kultūros mokytojams ir visiems kitiems mokyklų pedagogams. Mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistams mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų duomenų analizė padeda kryptingai planuoti ir įgyvendinti sveikatos priežiūrą mokykloje, organizuoti ir įgyvendinti priemones, susijusias su ligų ir traumų profilaktika, taip padedant mokiniams saugoti ir stiprinti sveikatą. Mokyklų administracijos darbuotojams informacija apie moksleivių sveikatą parodo, kokios mokinių sveikatos problemos vyrauja jų mokykloje, o tai gali tapti svariu motyvu įsijungti ar net inicijuoti sveikatos stiprinimo priemonių jų ugdymo įstaigoje įgyvendinimą. Kūno kultūros mokytojai, tik atsižvelgę į gydytojų priskirtas mokinių fizinio ugdymo grupes, gali tikslingai planuoti fizinio lavinimo pamokas ir moksleiviams nustatyti tinkamus ir jų sveikatą stiprinančius fizinius krūvius.
Pagal mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistų pateiktus duomenis, Šakių rajone bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius 2012-2013 metais siekė 4636. Tai 10,21 proc. (1055 moksleiviais) mažiau nei 2008-2009 metais. Pagal švietimo ir informacinių technologijų centro duomenis Šakių rajono bendrojo lavinimo mokyklose mokinių skaičius kasmet mažėja: 2008-2009 m.- 5691 moksleiviai, 2009-2010 m.- 5367, 2010-2011 m.- 5077 ir 2011-2012 m.- 4769. (1 pav.)

clip_image002_2.gif
1 pav. Mokinių Šakių rajono bendrojo ugdymo įstaigose skaičius 2008/09- 2012/13 m. m.

Vadovaujantis 2012-2013 m. m. mokinių profilaktinių sveikatos patikrinimų rezultatais (pagal formą Nr. 027-1/a. „Vaiko sveikatos pažymėjimas“), profilaktiškai sveikatą pasitikrino 4311 mokinių ( 92,98 proc. visų rajono mokinių).

Išanalizavus surinktus duomenis nustatyta, kad 2012-2013 m. m. bendras susirgimų atvejų skaičius siekia 2630 (61,0 proc.) (2 pav.). Daugiausia susirgimų nustatyta Gelgaudiškio vidurinėje mokykloje 579 atvejai (iš 324 patikrintų moksleivių).

clip_image002_3.gif
2. pav. Šakių rajono moksleivių bendras susirgimų atvejų skaičiaus pasiskirstymas

Regos sutrikimai yra vieni iš dažniausiai diagnozuojamų mokinių sveikatos sutrikimų. Jais serga 750 moksleiviai (28,0 proc.). Iš jų trumparegystė nustatyta 479 (63,8 proc.). Trumparegystė paprastai susiformuoja vaikystėje ir pirmą kartą nustatoma, kai tėvai sužino, jog vaikas mokykloje negali perskaityti ant lentos rašomo teksto. Trumparegystė pablogėja paauglystės laikotarpiu ir stabilizuojasi ankstyvajame pilnametystės etape. Priežastys gali būti vidinės (nulemtos genetiškai) ir išorinės. Įgimta trumparegystė, atsiradusi iki 5 metų amžiaus apie 70 % atvejų yra paveldėta. Pastebėta, kad trumparegių tėvų vaikai dažniau serga šia liga, jų trumparegystė esti paprastai didesnė nei tėvų. Iš išorės veiksnių svarbią reikšmę turi regimasis krūvis, kai dirbant reikia žiūrėti iš arti (skaityti, žiūrėti televizorių, dirbti ir žaisti kompiuteriu) ir higieninių sąlygų nesilaikymas (netinkamas apšvietimas ir blogai įrengta darbo vieta, ilgalaikis televizoriaus žiūrėjimas ir žaidimas kompiuteriu, skaitymas važiuojant transportu ar gulint ir pan.), prasta sveikatos būklė (dažnos infekcinės, lėtinės ligos, sumažėjęs organizmo imunitetas).

Virškinimo sistemos sutrikimai sudaro 26,0 proc. (683 moksleiviai) visų susirgimų. Iš jų 98,3 proc.- dantų karioziniai pažeidimai (672 moksleiviai). Dantų kariesas, arba dantų ėduonis - danties emalio ir dentino nekrozė. Atsiranda dėl mikroelementų (pvz., fluoro), vitaminų stokos maiste, angliavandenių pertekliaus maiste, o taip pat dėl kramtymo funkcijos sumažėjimo vartojant daugiau susmulkintą maistą. Sumažėjus danties emalio atsparumui, susidaro sąlygos burnoj esančių bakterijų bei virusų fermentams lengvai tirpdinti emalį. Sumažinti dantų ligas padėtų profilaktinės priemonės: sanitarinių - higieninių žinių teikimas, burnos higienos būklės gerinimas, sveika mityba, reguliarus ir taisyklingas dantų valymas šepetėliu ir pasta, fluoro preparatų naudojimas. Kiekvienoje šeimoje turėtų būti rūpinamasi dantų ligų profilaktika. Tad galime drąsiai teigti, kad sveiki dantys priklauso tik nuo mūsų pačių ir geros priežiūros.

Medžiagų apykaitos sutrikimai sudaro 15,0 proc. (399 moksleiviai). Šakių rajone per mažą svorį turėjo 197 moksleiviai (49,4 proc.), antsvorį - 146 moksleiviai ( 36,6 proc.), nutukę buvo 56 moksleiviai ( 14,0 proc.). Pagrindinės antsvorio priežastys - nesveika mityba, greitas maistas bei mažas fizinis aktyvumas. Nutukę vaikai dažnai serga kvėpavimo takų, virškinimo sistemos, inkstų, širdies bei kraujagyslių, anksčiau tik suaugusiųjų liga laikyta hipertenzija ar antrojo tipo diabetu, odos, ortopedinėmis bei kitomis ligomis. Tokie vaikai kenčia dėl miego sutrikimų, depresijos.

Skeleto raumenų sutrikimai (netaisyklinga laikysena, skoliozė, kifozė, lordozė, plokščiapėdystė) sudaro 13,0 proc. mokinių sveikatos sutrikimų (328 moksleiviai). Pastebėta, kad šių sveikatos sutrikimų su amžiumi vis daugėja. Plokščiapėdystė diagnozuota 71 Šakių rajono mokyklų mokiniams(23,0 proc.). Plokščiapėdystė - tai pėdos deformacija, kuriai būdingas nusileidęs išilginis, skersinis arba abu skliautai. Esant šiai deformacijai, dažnai skauda pėdą ar priekinį blauzdos paviršių, padas beveik ar pilnai liečiasi prie grindų, o eisena tampa nerangi ir neelastinga.

126 moksleiviams (37,0 proc.) diagnozuota skoliozė, kifozė arba lordozė - nenormalus stuburo iškrypimas. Skoliozė – stuburo išlinkimas į šoną. Dažniausiai stuburas ima linkti vaikams dėl slankstelių raidos sutrikimų, silpno raumenų ir raiščių aparato, rachito. Išskiriama keletas skoliozės rūšių: kaklo, krūtinės, juosmens srities stuburo iškrypimai. Skolioze dvigubai dažniau serga mergaitės. Skoliozė paprastai pasireiškia vyresniems nei 10 metų asmenims. Dažniausiai susergama 10-16 metų amžiuje. Skoliozė paparastai diagnozuojama brendimo pradžioje ir jo metu, kada vyksta augimo spurtas. Dažniausiai skoliozės priežastis būna neaiški (85%). Kartais skoliozės išsivystymą nulemia kitos nervų, raumenų sistemos ligos, nevienodas kojų ilgis, raumenų distrofiją sukeliančios, jungiamojo audinio, metabolinės ligos. Galima įgimta skoliozė dėl įgimtų slankstelių anomalijų. Manoma, kad skoliozei vystytis svarbūs ir genetiniai faktoriai. Skoliozės nesukelia bloga laikysena, dieta, sportavimas, kuprinių nešiojimas.

Netaisyklinga laikysena būdinga 114 vaikų (40,0 proc.). Netaisyklinga laikysena gali būti traktuojama kaip liga, spartaus augimo pasekmė ar kitų stuburo ligų (skoliozės, stuburo navikų ir t.t.) simptomas. Kai laikysena netaisyklinga, dažnai būna kojų ilgio asimetrija. Šiuo atveju netaisyklinga laikysena yra nevienodo kojų ilgio pasekmė. Esant kojų asimetrijai, laikysena koreguojama pado įdėklu, kuris išlygina kojų ilgio skirtumą. Jei ši korekcija atliekama laiku, pasiekiama gerų rezultatų. Laiku nepradėjus koreguoti netaisyklingos laikysenos, gali išsivystyti šoninis stuburo iškrypimas, tai vėliau nulemia kraujo apytakos, kvėpavimo, virškinimo ir estetinės išvaizdos problemas.

Kvėpavimo sistemos ligomis serga 150 moksleivių (6,0 proc.) Iš jų 12 moksleivių diagnozuota astma (8,0 proc.). Astma – bronchų susirgimas, kuris sukelia kvėpavimo apsunkinimą (dusulį) ar kosulį. Dusulys dažnai yra priepuolinio pobūdžio. Bronchų uždegimas yra pagrindinė astmos atsiradimo priežastis. Bronchinės astmos išsivystymui svarbūs ir kiti veiksniai: virusinė ir bakterinė kvėpavimo takų infekcija, rūkymas, stresas, cheminiai dirgikliai, fizinis krūvis, užterštas oras, gastroezofaginis refliuksas, bronchų ir plaučių formavimosi ypatumai, nespecifiniai klimato ir aplinkos pakitimai. Be to, manoma, kad yra genetinis šios ligos polinkis (dažnai serga paciento šeimos nariai). Alergija – pagrindinė vaikų bronchinės astmos atsiradimo priežastis. Ligoniams, susirgusiems bronchine astma vaikystėje, dažnai nustatomas padidėjęs jautrumas įvairiems alergenams (tam tikroms baltyminėms medžiagoms, veikiančioms organizmą kaip antigenai). Dažniausi alergenai – dulkių erkės, plunksnos, gyvūnų plaukai, pelėsiniai grybeliai, žiedadulkės, kai kurie maisto produktai (pienas, kiaušiniai, žuvis, žemuogės ir kt.) ir vaistai (aspirinas, penicilinas ir kt.). Ši liga glaudžiai susijusi su alerginiu rinitu, atopiniu dermatitu bei kitomis alerginėmis ligomis.

Kraujotakos sistemos ligomis serga 118 moksleivių (5,0 proc.). Iš jų hipertenzinė liga diagnozuota 15 moksleivių (12,7 proc.). Hipertenzija vaikų amžiuje nėra dažna, todėl jos nustatymas leidžia įtarti didelę galimų antrinių priežasčių, tokių kaip inkstų ligos, aortos koarktacija ar vaskulitas, tikimybę. Vaikų sergamumas hipertenzija labai didėja sulaukus pilnametystės. Nustatyta, kad asmenims, kuriems vaikystėje kraujo spaudimas buvo didesnis (ypač jei buvo nutukę), senstant kraujo spaudimas labiau linkęs greičiau didėti. Mažinant vaikų hipertenziją, pirmiausia reikia išbandyti nefarmakologines gydymo priemones: mažinti svorį (jei vaikas nutukęs), suvartojamos druskos kiekį ir didinti fizinį aktyvumą.

Nervų sistemos sutrikimai nustatyti 67 moksleiviams (3,0 proc.), endokrininės sistemos sutrikimai- 56 ( 2,0 proc.). Iš jų cukrinis diabetas diagnozuotas 5 moksleiviams (8,9 proc.). Odos ir jos priedų ligomis serga 34 moksleiviai (1,0 proc.), bei urogenitalinės sistemos ligomis- 27 moksleiviai (0,9 proc.).

Vaikai – tai didžiausias mūsų turtas ir džiaugsmas. Taip pat tai rūpestis ir triūsas: vaiką reikia auklėti, mokyti, rūpintis jo sveikata ir gerove. Vaikų sveikatai ir savijautai turi reikšmės vidiniai ir išoriniai veiksniai: paveldimumas, fizinė ir socialinė aplinka, gyvenimo būdas, asmeninės nuostatos ir įpročiai. Labai svarbu, kad sveikos gyvensenos įpročiai susiformuotų vaikystėje ir mokykliniame amžiuje.


Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė- Daniūnienė




Atgal

Mūsų draugai