• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikatos statistika

2014.04.03
Šakių raj. savivaldybės gyventojų demografinė situacija 2012 m.

Šakių rajone, kaip ir visoje Lietuvoje, demografinių procesų permainos vyksta nepalankia linkme – gyventojų mažėja, visuomenė sensta, mirtingumas didėja. Remiantis Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, nuo 2009 iki 2013 metų mūsų rajone gyventojų skaičius sumažėjo 2708 gyventojais (1 pav.). Šakių rajone 2013 m., lyginant su 2012 metais, gyventojų skaičius sumažėjo nuo 32026 iki 31402 gyv. Panaši tendencija pastebima visoje Lietuvoje – gyventojų skaičius mūsų Respublikoje sumažėjo nuo 3 003 641 (2012 m. pradžioje) iki 2 971 905 (2013 m. pradžioje).
Gyventojų tankumas- gyventojų skaičius tenkantis tam tikros teritorijos plotui. Remiantis Lietuvos Respublikos 2009 m. visuotinio gyventojų surašymo rezultatais, šalyje 2009 m. pradžioje gyventojų tankis siekė 48,8 žm/km², Šakių rajone 23,5 žm/km². 2013 m. pradžioje šis rodiklis mažėjo ir Lietuvoje (45,5 žm/km²), ir rajone (21,6 žm/km²) dėl nuolatinio gyventojų skaičiaus sumažėjimo.
Labiausiai gyventojų mažėja dėl emigracijos– per pastaruosius penkis metus iš šalies išvyko 242,4 tūkst. gyventojų, o atvyko 56,5 tūkst. Šakių rajono savivaldybėje per pastaruosius penkis metus atvyko 318 gyventojų, o išvyko 5,4 karto daugiau (1716 asmenų).

Untitled.jpg
1 pav. Gyventojų skaičius Šakių miesto savivaldybėje (abs.sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Šakių rajone moterų gyvena 5,67 % daugiau nei vyrų (2 pav.). Moterų skaičius tenkantis 1 tūkstančiui vyrų Lietuvos Respublikoje 2012 m. pradžioje buvo 1171, o Šakių rajone- 1121. 2013 metų pradžioje Lietuvos Respublikoje šis rodiklis nesikeitė (1171), o Šakių rajone nežymiai sumažėjo (1120).
Tiesa, 0 – 39 m. amžiaus grupėje vyrų skaičius viršija moterų (8,9%). Moterų ženkliai daugėja vyresnių kaip 60 m. asmenų amžiaus grupėje (11.2%) – daugiausia taip yra dėl didesnio vyrų mirtingumo, trumpesnės jų gyvenimo trukmės.
Lietuvoje mažėja 0-17 metų amžiaus gyventojų dalis: nuo 19,86 % 2008 metais iki 18,41 % 2012 metais. Šakių rajone taip pat mažėja 0-17 metų amžiaus gyventojų dalis: nuo 22,17 % 2008 metais iki 19,48 % 2012 metais.
Lietuvoje nežymiai mažėja ir 18-44 metų amžiaus gyventojų dalis: nuo 37,78 % 2008 metais iki 36,09 % 2012 metais. Šakių rajone taip pat mažėja 18-44 metų amžiaus gyventojų dalis: nuo 34,0 % 2008 metais iki 33,27 % 2012 metais.
Nežymiai auga 45-64 metų amžiaus gyventojų dalis tiek Lietuvoje (nuo 25,27 % 2008 metais iki 27,34 % 2012 metais), tiek Šakių rajone (nuo 23,02 % 2008 metais iki 26,35 % 2012 metais).
Taip pat nežymiai auga 65 metų amžiaus ir vyresnių gyventojų dalis tiek Lietuvoje (nuo 17,1 % 2008 m. iki 18,17 % 2012 m.), tiek Šakių rajone (nuo 20,85 % 2008 m. iki 20,94 % 2012 m.).

Untitled_1.jpg
2 pav. Gyventojų skaičius pagal lytį Šakių rajono savivaldybėje (abs.sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Šakių rajone 2013 m. didesnė dalis gyventojų, (70,7 proc.) gyveno kaimo ir mažesnė - (29,3 proc.) miesto vietovėse (3 pav.) Lietuvoje 2013 m. pradžioje didesnė dalis gyventojų, t. y. 66,94 proc., gyveno miestuose.

Untitled_2.jpg
3 pav. Gyventojų skaičius pagal gyvenamąją vietą Šakių rajono savivaldybėje (abs.sk.)
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2012 m. pradžioje 100-ui darbingo amžiaus (15–59 m.) Lietuvos gyventojų teko 62 išlaikomo amžiaus žmonės (vaikai nuo 0 iki 14 m. ir vyresni nei 60 m. amžiaus žmonės), Šakių rajone – 70 žmonių. 2013 m. pradžioje šis rodiklis buvo šiek tiek didesnis šalyje (63 žmonės), ir mažesnis Šakių rajone (69 žmonės).
Demografinis senatvės koeficientas per pastaruosius 5 metus išaugo 142 (2009 m.) iki 174 (2013 m. pradžioje) (4 pav.). Respublikos mastu šis koeficientas išaugo nuo 137 (2009 m.) iki 164 (2013 m.). Šakių rajone šis koeficientas didesnis negu Respublikoje.

Untitled_3.jpg
4 pav. Demografinis senatvės koeficientas 2009-2013 m. Šakių rajono savivaldybėje
Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Gimstamumo rodiklis Šakių rajone (9,46 gimusiųjų 1000-iui gyventojų) 2012 metais buvo mažesnis negu Lietuvoje (10,19) bei Marijampolės rajone (9,87) (5 pav.). Per pastaruosius penkerius metus mažiausias gimstamumas Šakių rajone buvo 2010 m.- 8,41 gimusiųjų 1000-iui gyventojų.

Untitled_4.jpg
5 pav. Gimstamumo dinamika Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2009-2012 m. (1000 gyv.)
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Praktiškai visame pasaulyje gimstamumas mažėja, o natūralus gyventojų prieaugis išlieka neigiamas, nepaisant gerokai sumažėjusio gimdyvių bei kūdikių ir naujagimių mirtingumo. Gimdyvių amžius didėja, gimdymų skaičius, tenkantis vienai moteriai mažėja, o naujagimiai gimsta didesni. Pablogėjus ekonominei situacijai, dalis šeimų dažnai apsiriboja mažesniu vaikų skaičiumi, gimimą neretai atideda „geresniems laikams“, tikėdama, jog ateityje materialinės gyvenimo ir būsto sąlygos pagerės.
Natūralus gyventojų prieaugis – skirtumas tarp gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Dėl aukštų mirtingumo rodiklių ir per mažo gimstamumo natūralus gyventojų prieaugis Šakių rajone 2012 metais buvo neigiamas -7,35/1000 gyv. (2011 m.- -5,6/1000 gyv.). Lietuvoje natūralus gyventojų prieaugis 1000-čiui gyventojų 2012 metais buvo -3,51, Marijampolės rajone -2,82 (6 pav.).

Untitled_5.jpg
6 pav. Lietuvos, Marijampolės ir Šakių rajonų natūralus gyventojų prieaugis 1000-čiui gyventojų.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lietuvos gyventojų mirtingumas yra vienas didžiausių tarp Europos Sąjungos valstybių narių. 2012 metais mirtingumas 1000-iui gyventojų mūsų rajone buvo 16,76, didesnis negu Lietuvoje (13,67) ar Marijampolės rajone (12,62). Mirtingumas Šakių rajone lyginant su 2011 m. išaugo (7 pav.).
Šakių r. mirtingumas vyrų tarpe mažėjęs nuo 18,04/1000 gyv. (2008 m.) iki 15,7/1000 gyv.(2011 m.), 2012 m. vėl išaugo iki 18,18/1000 gyv. ir buvo didesnis nei moterų- 15,57/1000 gyv. Didžiausi mirtingumo rodikliai Šakių rajone stebimi 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje- 57,49/1000 gyv.
Vaikų iki 1 m. amžiaus mirtingumas 1000 gyvų gimusiųjų Šakių rajone: 2008 m.- 6,62, 2009 m.- 12,82, 2010 m. mirčių neregistruota, 2011 m.- 3,17, 2012 m. mirčių taip pat neregistruota.

Untitled_6.jpg
7 pav. Mirtingumo tendencijos 1000-čiui gyventojų Šakių r., Lietuvoje ir Marijampolės r. 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo infekcinių ligų skaičius 100 000 gyv. mūsų rajone augęs iki 2010 m. (19,96), pradėjo mažėti ir 2012 m. siekė tik 6,31 atvejo 100 000 gyv., kai Lietuvos vidurkis buvo 20,15 (8 pav.).

Untitled_7.jpg
8 pav. Mirusiųjų nuo infekcinių ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusių nuo tuberkuliozės skaičius augęs iki 2010 m. 14,25/100 000 gyv. ir lenkęs Lietuvos (6,69) bei Marijampolės rajono (7,42) vidurkius, 2011 m. sumažėjo iki 2,91 ir buvo mažesnis už Lietuvos vidurkį 6,58/100 000 gyv., tačiau 2012 m. vėl pradėjo augti- 6,31/100 000 gyv. (9 pav.)

Untitled_8.jpg
9 pav. Mirusiųjų nuo tuberkuliozės skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius 100 000 gyv. – 2008 m. jis siekė 285,14, 2010m. – 256,57, o 2012 m.- 271,17 ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį (267,69), bet mažesnis nei Marijampolės rajono (290,14) (10 pav.).
Mirusiųjų nuo skrandžio piktybinių navikų skaičius Šakių rajone 2010 m. buvo 12,11 atv./100 000 gyv, 2011 m.- 30,95 atv./100 000 gyv., o 2012 m. -6,31.
Mirusiųjų nuo gaubtinės žarnos piktybinių navikų Šakių rajone mažėja. 2010 m. jis siekė 27,24 atv./100 000 gyv., 2011 m.- 18,57 atv./100 000 gyv, o 2012 m.- 15,77 atv./100 000 gyv.
Mirusiųjų nuo gerklų, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų Šakių rajone skaičius 2012 m . ženkliai išaugo ir siekė 66,22 atv./100 000 gyv. 2009 m. šis rodiklis siekė tik 35,51 atv./100 000 gyv., 2010 m.- 39,35 atv./100 000 gyv., 2011 m- 49,52 atv./100 000 gyv.
Mirusiųjų nuo odos melanomos skaičius mūsų rajone 2012 m. taip pat išaugo ir siekė 9,46 atv./100 000 gyv. 2009 m. šis rodiklis siekė tik 2,96 atv./100 000 gyv., 2010 m.- 3,03 atv./100 000 gyv., 2011 m.- 3,1 atv./100 000 gyv.
Mirusiųjų nuo krūties piktybinių navikų skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 32,94, 2009 m.- 44,79, 2010 m.- 51,49, 2011 m.- 23,41, 2012 m.-35,8.
Mirusiųjų nuo gimdos kaklelio piktybinių navikų skaičius mūsų rajone 100 000 gyv.: 2008 m. mirčių nebuvo registruota, 2009 m.- 11,2, 2010 m.- 17,16, 2011 m.- 5,85, -2012 m.- 5,97.
Mirusiųjų nuo priešinės liaukos piktybinių navikų skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 67,76, 2009 m.- 69,02, 2010 m.- 19,28, 2011 m.- 19,71, 2012 m.- 60,18.
Mirusiųjų nuo leukemijos ir limfomos skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 20,32, 2009 m.- 11,84, -2010 m.- 27,24, 2011 m.- 27,86, 2012 m.- 25,23.

Untitled_9.jpg
10 pav. Mirusiųjų nuo piktybinių navikų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Lyginant su 2009 m. (2,8 atv./100 000 gyv.), Šakių rajone labai išaugo mirusiųjų nuo endokrininės sistemos ligų. 2012 m. jis siekė 15,77 atv./100 000 gyv., kai Lietuvos vidurkis buvo 12,38 atv./100 000 gyv., o Marijampolės rajono tik 6,67atv./100 000 gyv. (11 pav.).
Mūsų rajone išaugo mirusiųjų nuo cukrinio diabeto skaičius 100 000 gyv.: 2010 m.- 5,7, 2012 m.- 15,77atv./100 000gyv. ir buvo didesnis už Lietuvos vidurkį (10,88) bei Marijampolės rajono (6,67).

Untitled_10.jpg
11 pav. Mirusiųjų nuo endokrininės sistemos ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius Šakių rajone ženkliai sumažėjęs 2011 m. (2,91 atv./100 000 gyv.), 2012 m. vėl išaugo iki 12,61 atv./100 000 gyv., kai Lietuvos vidurkis buvo- 3,55 atv./100 000 gyv.), o Marijampolės rajono- 3,33 atv./100 000 gyv. (12 pav.)

Untitled_11.jpg
12 pav. Mirusiųjų nuo psichikos ir elgesio sutrikimų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo nervų sistemos ligų skaičius 100 000 gyv. 2012 m. Šakių rajone siekė 22,07 ir buvo didesnis nei Lietuvoje- 17,44. Tačiau mažesnis nei Marijampolės rajone- 28,35 (13 pav.).

Untitled_12.jpg
13 pav. Mirusiųjų nuo nervų sistemos ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., ir Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Šakių rajone per pastaruosius penkis metus buvo aukštas mirtingumas nuo kraujotakos sistemos ligų. 2012 m. jis ženkliai padidėjo ir siekė 1018,48 atv./100 000 gyv. Lietuvoje šis vidurkis buvo 775,49 atv./100 000 gyv., Marijampolės rajone 670,32 atv./100 000 gyv. (14 pav.).
Mirusiųjų nuo išeminės širdies ligos skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 667,69, 2009 m.- 568,08, 2010 m.- 714,33, 2011 m.- 609,76, 2012 m.- 668,47.
Mirusiųjų nuo miokardo infarkto skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 52,25, 2009 m.- 11,84 ir buvo žemiausias visoje Lietuvoje, 2010 m.- 24,21, 2011 m.- 34,05, 2012 m.- 56,76.

Untitled_13.jpg
14 pav. Mirusiųjų nuo kraujotakos sistemos ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo cerebrovaskulinių ligų skaičius Šakių rajone kritęs iki 2010 m. (159,64 atv./100 000 gyv.), vėl pradėjo augti ir 2012 m. siekė 258,56 atv./100 000 gyv. Lietuvoje šis vidurkis buvo 189,2 atv./100 000 gyv., Marijampolės rajone 171,75 atv./100 000 gyv. (15 pav.).
Mirusiųjų nuo insulto skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 174,18, 2009 m.- 207,11, 2010 m.- 124,1, 2011 m.- 120,71, 2012 m.- 138,74.

Untitled_14.jpg
15 pav. Mirusiųjų nuo cerebrovaskulinių ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičius Šakių rajone kritęs iki 2010 m. (37,06 atv./100 000 gyv.), vėl pradėjo augti ir 2012 m. siekė 47,3 atv./100 000 gyv. Lietuvoje šis vidurkis buvo 42,0 atv./100 000 gyv., Marijampolės rajone 46,69 atv./100 000 gyv. (16 pav.).
Mirusiųjų nuo pneumonijos skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 26,13, 2009 m.- 23,67, 2010 m.- 3,03, 2011 m.- 6,19, 2012 m.- 6,31.
Mirusiųjų nuo lėtinių apatinių kvėpavimo sistemos ligų skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 26,13, 2009 m.- 32,55, 2010 m.- 30,27, 2011 m.- 37,14, 2012 m.- 37,84.

Untitled_15.jpg
16 pav. Mirusiųjų nuo kvėpavimo sistemos ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo virškinimo sistemos ligų skaičius Šakių rajone lyginant su 2011 m. (31,99 atv./100 000 gyv.) 2012 m. ženkliai išaugo- 63,06 atv./100 000 gyv. Tačiau yra mažesnis nei Lietuvoje- 69,12 atv./100 000 gyv. Bet didesnis už Marijampolės rajoną- 53,36 (17 pav.)

Untitled_16.jpg
17 pav. Mirusiųjų nuo virškinimo sistemos ligų skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo alkoholinės kepenų ligos skaičius Šakių rajone išlieka stabilus ir ženkliai mažesnis nei Lietuvoje bei Marijampolės rajone. 2012 m. Šakių rajone jis buvo 3,15 atv./100 000 gyv., Lietuvoje- 14,89 atv./100 000 gyv., Marijampolės rajone 10,0 atv./100 000 gyv. (18 pav.)

Untitled_17.jpg
18 pav. Mirusiųjų nuo alkoholinės kepenų ligos skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mirusiųjų nuo kepenų cirozės ir fibrozės skaičius Šakių rajone 2012 m. išaugo ir siekė 12,61 atv./100 000 gyv. Lietuvoje šis rodiklis buvo 13,82 atv./100 000 gyv. Marijampolės rajone- 8,34 atv./100 000 gyv. (19 pav.)

Untitled_18.jpg
19 pav. Mirusiųjų nuo kepenų cirozės ir fibrozės skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Mūsų šalyje yra nepalanki mirtingumo nuo išorinių mirties priežasčių situacija (20 pav.). Lietuva lieka viena iš daugiausiai mirčių nuo išorinių priežasčių (100 000 gyv.) registruojančių šalių. Šakių rajone mirusiųjų dėl išorinių priežasčių skaičius 100 000 gyv. mažėjęs iki 2009 m. (112,07), 2010 m. vėl pradėjo augti ir 2012 m. siekė 186,04 atv./100 000 gyv. Ši mirties priežastis dažniausiai registruojama vyrams visose amžiaus grupėse.

Untitled_19.jpg
20 pav. Mirusiųjų išorinių priežasčių skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Didžiausią dalį mirčių nuo išorinių mirties priežasčių sudaro savižudybės (21 pav.). 2008 metais mūsų rajone 100 000 gyventojų teko 44,29 savižudybė, 2012 m. – 53,6 (Lietuvoje – 31,03). Netgi išaugusios galimybės gauti psichologinę pagalbą (nemokami telefonai), pažangesnio gydymo ir naujų vaistų, ypač antidepresantų, atsiradimas, aktyviau vykdomos prevencijos (auga švietimas šia tema) negali sustabdyti savižudybių skaičiaus didėjimo.

Untitled_20.jpg
21 pav. Savižudybių skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Nuo 2009 metų Šakių rajone auga mirusiųjų gyventojų transporto įvykiuose skaičius (22 pav.). 2012 metais jis siekė 28,38 atv./100 000 gyv. Nepadeda net sugriežtintos baudos už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, vis aktyviau vykdomos profilaktikos programos, augantis visuomenės švietimas (pvz., skatinimas tamsiuoju paros metu nešioti atšvaitus).

Untitled_21.jpg
22 pav. Mirusiųjų transporto įvykiuose skaičius 100 000 gyv. Šakių r., Marijampolės r. ir Lietuvoje 2008–2012 m.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2008 metais mirusiųjų dėl apsinuodijimo alkoholiu mūsų rajone 100 000 gyventojų teko 2,9, 2009 m., 2010 m., 2011 ir 2012 m. – 0. Mirtingumas labiausiai išaugo po tokių sprendimų, kaip 1999 metais sumažintas akcizas alkoholiniams gėrimams, leidimas alkoholiu prekiauti 24 valandas per parą, išplėstas prekybos vietų skaičius ir kt. 2004 metais po stojimo į ES buvo panaikinti importo mokesčiai atvežtiniams gėrimams ir alkoholis dar kartą atpigo. Būtent šie pokyčiai lėmė ženklų mirtingumo padidėjimą ir gyvenimo trukmės mažėjimą. Vėl apribojus prieinamumą prie alkoholinių gėrimų (draudžiama prekiauti tam tikru metu ir pan.), mirtingumas pradėjo mažėti. Kova su alkoholizmu galima integruotomis įvairių sektorių (švietimo, darbo ir socialinių reikalų, teisėsaugos, žiniasklaidos, visuomenės sveikatos) bei visuomenės pastangomis.
Mirusiųjų dėl atsitiktinių paskendimų skaičius Šakių rajone 100 000 gyv.: 2008 m.- 11,61, 2009 m.- 2,96, 2010 m.- 18,16, 2011 m.- 15,48, 2012 m.- 9,46.
Mirusiųjų dėl natūralaus šalčio poveikio skaičius Šakių rajone 100 000 gyv. ženkliai išaugo nuo 2008 metų (8,71) iki 2012 metų (25,23) ir lenkė Lietuvos vidurkį (11,08). 2012 metais Šakių rajonas dėl šios mirties priežasties užėmė trečią vietą visoje Lietuvoje.

Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė-Daniūnienė





















Atgal

Mūsų draugai