• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2016.10.25
Kaip kalbėtis su nusikalsti linkusiu paaugliu

Kiekvienos mokyklos Vaiko gerovės komisijai, svarstant nusikalsti linkusio paauglio elgesį, tenka kalbėtis su jais. Kadangi šie paaugliai būna negatyviai nusiteikę, jie mums kelia pyktį. Dažnai galima išgirsti tokius jų pasakymus: „Nenoriu lankyti mokyklos, man nepatinka sėdėti pamokose.“ Ne paslaptis, kad norisi tokį paauglį papurtyti ir pasakyti, kad jis neteisingai mąsto bei nurodyti, ką turėtų daryti. Tačiau kritika ir vertinimas yra dialogo mirtis, todėl nuo panašių komentarų reikėtų susilaikyti. Svarbiausia nenurodinėti ir nesiginčyti, negąsdinti, nes nurodymai užkerta kelią elgesio pokyčiams. Galima pateikti savo pasiūlymus, bet visada klausiame, ką apie tai galvoja pats mokinys. Reikia nepamiršti, kad priimant sprendimą, galutinį žodį turi tarti paauglys.

0_155.jpg

Pokalbio metu patartina vartoti švelninančius žodžius: „Prašau. Ar galėtum? Norėčiau tau užduoti dar kelis klausimus. Ar galiu? Kad geriau tave suprasčiau, norėčiau dar paklausti. Ar galiu pasitikslinti? Noriu tave išklausyti, papasakok kaip tau sekasi? Manau, kad tavo situacija nelengva, todėl rasti išeitį ne taip paprasta, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Jeigu nelankai mokyklos, matyt, tam yra priežasčių. Niekas šiaip sau nenustoja lankyti mokyklos.“ Vaikas gali sakyti: „Nekenčiu mokyklos. Net tada, kai esu ramus, vis tiek visiems esu blogas.“ Kai paauglys taip kalba, galime jo paklausti: „Jei tai pasikeistų, ar lankytum mokyklą?“ Dažnai vaiko atsakymas būna: „Gal, bet tai nepasikeis“. Tokiu atveju galime paprašyti, kad jis išvardintų viską, kas jam atrodo svarbu, norint lankyti mokyklą. Pokyčiai skatinami mažais žingsneliais. Aptariamas pirmas žingsnis. Šio proceso aptarimas leidžia aiškiai pamatyti eigos nuoseklumą. 
Kai vaikas ateina kalbėtis su mumis, jis yra orientuotas į negatyvius tikslus ir tam tikrų situacijų vengimą. Minėtus tikslus mes turime paversti pozityviais. Mokiniui išsakius ko jis nenori, būtina išsiaiškinti, ko jis norėtų ir kokio rezultato tikisi. Kai paauglys pasako ko nori, aptariame galimybes šiam norui pasiekti. Orientuojamės ne į veiksmą, o į rezultatą. Galime jo paklausti: „Koks problemos sprendimo būdas tau labiausiai priimtinas? Jeigu įvyktų stebuklas ir situacija išsispręstų taip, kaip tu nori, kas tada būtų kitaip, kas keistųsi?“ Reikia padėti paaugliui suprasti, kokie jo veiksmai leis pasiekti norimą rezultatą. Pagrindinis mūsų tikslas – aptarti nusikalsti linkusio paauglio poreikius ir atrasti socialiai priimtinus būdus juos patenkinti. Didžiausias dėmesys skiriamas pokalbiui apie ateitį. Svarbu tikėti, kad paauglys turi vidinio potencialo ir gali keisti elgesį bei spręsti savo problemas.

Parengė medicinos psichologė Zita Skaisgirienė


Atgal

Mūsų draugai