• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2015.11.30
Gruodžio 1-oji Pasaulinė AIDS diena

Faktai: 
  • 2014 m. Lietuvoje nustatytas 141 ŽIV infekcijos atvejis – 90 vyrų ir 51 moteriai.Daugiausiai užsikrėtusiųjų užregistruota Vilniaus (37) ir Klaipėdos (33) apskrityse, Kauno – 20, Šiaulių – 16, Telšių – 8, Utenos – 7, Marijampolės – 6, Panevėžio – 5, po 2 atvejus Alytaus ir Tauragės apskrityse.
  • 2014 metais Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota penkiems užsieniečiams.
  • Daugiausiai užsikrėtusiųjų ŽIV pernai buvo nustatyta 30–34 metų amžiaus grupėje; jauniausiam pacientui – 17 metų (neskaitant dviejų kūdikių), vyriausiam – 68 metai.
  • Pagal užsikrėtimo būdą, 2014 metais 27 proc. (38 asmenys) ŽIV užsikrėtė vartodami švirkščiamuosius narkotikus, 54,6 proc. (77) – lytinių santykių metu, iš kurių 46,8 proc. (66) – heteroseksualių ir 7,8 proc. (11) – homoseksualių santykių metu. 17 proc. (24 asmenų) – užsikrėtimo būdas nenustatytas.
  • 2014 metais užregistruoti du ŽIV perdavimo iš motinos vaikui atvejai Vilniaus apskrityje.
  • Iš viso Lietuvoje nustatyti penki ŽIV infekuoti vaikai, užsikrėtę nuo ŽIV infekuotos motinos.
  • Iki šių metų sausio 1 d. iš viso Lietuvoje ŽIV infekcija diagnozuota 2378 asmenims, iš kurių 80 proc. (1902) vyrų ir 20 proc. (476) – moterų.
  • Sergamumo ŽIV infekcija rodiklis 2014 metais, lyginant su 2013 metais, sumažėjo – atitinkamai nuo 5,9 iki 4,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
1_11.png

Naujienos

JAV ketinama išmėginti naują AIDS vakciną, kuri gerokai skiriasi nuo ankstesniųjų – ją per pastaruosius 15 metų tikrino mokslininkas Robertas Gallo, kuris 1984 m. įrodė, kad ŽIV sukelia ligą, rašo Sciencealert.com.

Pirmo lygio tyrimuose dalyvaus 60 savanorių ir bus patikrintas imuninės sistemos atsakas į vakciną.
Dar praeis laiko, kol mokslininkai išsiaiškins, ar vakcina yra efektyvesnė už daugiau nei šimtą išmėgintų per pastaruosius 30 metų. Tačiau su beždžionėmis atlikti eksperimentai rodo daug žadančius rezultatus.

Didžiausia problema mėginant išgydyti nuo AIDS ta, kad ŽIV tiesiogiai užkrečia baltąsias kraujo ląsteles, vadinamas T-ląstelėmis, taigi ji imuninę sistemą atsuka prieš patį organizmą. Tai reiškia, kad kai tik virusas pasiekia T-ląsteles, jis imuninei sistemai tampa nematomu.
Vienintelė galimybė sustabdyti ligos plitimą yra sukelti antikūnius prieš ŽIV paviršiaus baltymus iki tol, kol virusas tampa nematomu. Tai padaryti labai sunku, nes retrovirusas gali reguliariai keisti savo paviršiaus apvalkalą, kad paslėptų tam tikrus baltymus.

Tačiau R.Gallo ir jo komanda mano aptikę momentą, kada ŽIV paviršiaus baltymas, žinomas kaip gp120, tampa pažeidžiamu aptikimui. Tai tas momentas, kai virusas susiriša su mūsų kūnų T -ląstelėmis.

Kai ŽIV užkrečia pacientą, virusas pirmiausiai susijungia su CD4 receptoriumi ant baltųjų kraujo kūnelių. Tuomet virusas pereina, atidengdamas slaptas savo virusinio apvalkalo dalis, kurios leidžia jam prisijungti prie antrojo receptoriaus CCR5. Prisijungęs prie abiejų T-ląstelių receptorių ŽIV gali užkrėsti imunines ląsteles ir nuo to laiko nieko nebegalima padaryti.

R. Gallo vakcinoje yra ŽIV paviršiaus baltymas gp120, kuris sukurtas taip, kad susijungtų su keliomis CD4 receptoriaus dalimis. Tai leistų nuteikti antikūnius prieš gp120, kai šis mėgintų jungtis prie CCR5.

Kol kas pokytis menkas – atitinka maždaug 2,5 metais vėlesnį AIDS išsivystymą, nei epidemijos pradžioje – bet jeigu jis tęsis, susirgimas gali tapti žymiai mažiau pavojingas. Tai sukelia ne vienas faktorius, tarp kurių ir gydymas vaistais.

Anksčiau manyta, kad patogenai visada vystosi į mažiau mirtinus, kad jų nešiotojai turėtų daugiau šansų išgyventi ir išplatinti ligą. Tačiau dabar žinome, kad evoliucinis spaudimas gali stumti ir į priešingą pusę.

Sekdamas ŽIV evoliuciją, Philipas Goulderis iš Oxfordo universiteto su kolegomis palygino 842 nėščių moterų iš Botsvanos ir Pietų Afrikos ŽIV pavyzdžius. Botsvanoje epidemija kilo XX a. devintojo dešimtmečio viduryje, tuo tarpu Pietų Afrikoje – dešimtojo viduryje. Tad ŽIV Botsvanoje turėjo evoliucionavo maždaug dešimtmečiu ilgiau.

Bandymuose su laboratorijoje auginamomis ląstelėmis, virusas iš Botsvanos dauginosi lėčiau, nei iš Pietų Afrikos, o tai reiškia, kad jis ilgiau užtrunka, kol įveikia žmogaus imuninę sistemą ir sukelia AIDS (PNAS, doi.org/xhc).

„Parodyti, kad jis prisitaiko taip greitai, labai svarbu,“ sako José Borghans iš Utrechto universiteto medicinos centro Nyderlanduose.

Viena priežastis galėtų būti augantis ŽIV vaistų naudojimas. Pavojingiausia ŽIV forma užsikrėtusieji greičiau suserga ir anksčiau pradeda gydymą vaistais. Taip jų kraujyje ir lytiniuose skysčiuose virusų sumažėja praktiškai iki nulio, o tai reiškia, kad agresyvesniems virusams mažiau galimybių būti perduotiems. „Tai terapijos nauda, apie kurią niekas nepagalvojo,“ sako jis. „Tai dar viena priežastis ją taikyti.“

Pasaulio mastu gydomų nuo ŽIV žmonių pastaraisiais metais padaugėjo – nuo 5 milijonų 2010-aisiais iki 13,6 milijonų šių metų birželį.

Bet veikia ir dar vienas faktorius – virusas reaguoja į žmones, kurių imuninė sistema natūraliai geriau ir ilgiau kontroliuoja infekciją.

Maždaug 15 % Afrikos pietuose gyvenančių žmonių turi genus, leidžiančius imuninėms ląstelėms atpažinti ir paveikti svarbius viruso baltymus. Tokiuose žmonėse ŽIV gali išgyventi tik mutuodama tuos baltymus kad jų neitų aptikti, o dėl to jie lėčiau dauginasi. Kai tie žmonės perduoda virusą, šis išlaiko tą silpnumą.

„Lieka virusai, mažiausiai gebantys sukelti ligą,“ sako Goulderis. Jo komanda išsiaiškino, kad Botsvanoje tokios mutacijos buvo maždaug pusėje virusų pavyzdžių, tuo tarpu Pietų Afrikos pavyzdžiuose – apie 40%.

Neaišku, ar panašūs pokyčiai randasi ir Europoje bei JAV, nors dideli pokyčiai yra mažiau tikėtini ten, kur infekcijų lygis mažesnis.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Loreta Zakarauskienė


Atgal

Mūsų draugai