• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2009.04.29
Balandžio 29 - Imunologijos diena

Untitled-2.jpgŽmonių gyvenimas nuolat veikiamas stresų, vidinių pakitimų, susijusių su nepalankiais ekologiniais veiksniais. Visa tai sukelia organizmo apsauginių jėgų susilpnėjimą, kuris gali išprovokuoti įvairias ligas, susijusias su žmogaus imunine sistema. Imunitetas – tai mūsų organizmo sugebėjimas apginti save nuo to, kas jam genetiškai nepriimtina (mikrobų, virusų, parazitų, svetimų baltymų ir kitų medžiagų), o jo funkcijų pažeidimas sukelia infekcinius procesus, kurie ne visada išgydomi. Jei imuninė sistema per silpna, sutrinka organizmo augimas ir vystymasis, mažėja atsparumas infekcijoms, susidaro prielaidos susirgti onkologinėmis ligomis.

Dėl sėkmingai diegiamos vakcinacijos strategijos ir taktikos bei aukštos kokybės vakcinų gamybos Europai nebepavojingos tokios infekcinės ligos kaip tymai, kiaulytė, raudonukė, difterija, stabligė, poliomielitas. Deja, naujas amžius pagimdė naujas ligas, susijusias su imunine sistema, kurių gydymui reikia naujų vaistų ir vakcinų. Visa tai sąlygoja gilesnį žmogaus organizmo, o ypač imuniteto pažinimą. Būtent todėl imunologija tampa prioritetine mokslo kryptimi. Neatsitiktinai Europos imunologijos draugijų federacijos (EFIS) balandžio 29 diena, tame tarpe Lietuvoje, buvo paskelbta Imunologijos diena, kuri pažymima įvairiais renginiais ir priemonėmis.

Ši diena švenčiama nuo 2005 metų daugiau nei 30 Europos valstybių. Šios dienos tikslas – pasikeisti imunologijos pasiekimais, atkreipti dėmesį į aktualias problemas. Tą dieną vyksta konferencijos, simpoziumai, paskaitos, seminarai ir pan.

EFIS Federacija jungia 28 imunologų draugijas. Lietuvos Imunologų draugija (LID) įkurta 1991 metais, jungia visus respublikos imunologus, taip pat Garbės narius ir narius iš užsienio: Amerikos, Vokietijos ir Švedijos.

Mokslas apie imunitetą atsirado XIX a. pabaigoje, nors jo reiškiniai buvo žinomi V a. Imunologijos mokslo Lietuvoje pradžia siekia 1786 m. Lietuvos imunologijos pirmtakai - senojo Vilniaus universiteto profesoriai A.Bekiu ir J.Frankas. Prof. A.Bekiu pirmasis parašė monografiją “Apie vakcinaciją arba vadinamuosius karvių raupus”. 1808 m. prof. J.Frankas įsteigė Vakcinacijos institutą. 1922 metais mikrobiologas profesorius A.Jurgeliūnas Kaune pradėjo skaityti medicininės mikrobiologijos kursą, kuriame buvo žinių ir iš infekcinės imunologijos. 1939 metais V.Girdzijauskas Austrijoje pirmasis apgynė medicinos mokslų disertaciją “Lytinių liaukų, skydinės liaukos, jų hormonų ir gl. parathyreidea įtaka agliutininams susidaryti”.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultete imunologijos kursas pradėtas skaityti 1988 metais. Nuo 1991 metų imunologija dėstoma Vilniaus universiteto Medicinos fakultete. Kauno medicinos universitete imunologija dėstoma visuose fakultetuose, tačiau atskiro kurso nėra. Lietuvos veterinarijos akademijoje skaitomos veterinarinės imunologijos paskaitos, atliekami laboratoriniai darbai.

Klinikinės imunologijos laboratorijos įsikūrusios Vilniaus ligoninės Santariškių klinikose ir Kauno medicinos universitete. Dar yra atskiri skyriai Kauno, Klaipėdos ligoninėse, tačiau išsamesnių tyrimų jie neatlieka.

Imunologija – biologijos ir medicinos mokslo šaka, tirianti organizmo apsauginių sistemų ir reakcijų sandarą, reagavimą. Biologinė imunologija tiria natūralias, įgimtas organizmo imunines sistemas, o medicininė – farmakologines, chemines, įgyjamas su laiku.

Imuninė sistema pradeda formuotis motinos įsčiose. Gimdamas kūdikis iš sterilios aplinkos patenka į tokią, kurioje daug antigenų. Nors antikūnus gaminančios ląstelės pradeda veikti iškart gimus, bet jų dar nėra pakankamai. Iš motinos gautas imunitetas išsenka vaikui sulaukus 3-6 mėnesių. Iki vienerių metų amžiaus kūdikio imunitetas yra silpnas bei lengvai pažeidžiamas, todėl vaikai būna jautrūs kvėpavimo takų infekcijoms. Antraisiais gyvenimo metais vaikas aktyviai judėdamas susiduria su itin dideliu antigenų kiekiu, deja, jo imuninė sistema vis dar nėra pakankamai susiformavusi. Ketvirtaisiais - šeštaisiais gyvenimo metais organizme persitvarko kraujo gamyba, todėl imuninė sistema ir visas organizmas patiria permainas. Vienas sudėtingiausių periodų imuninei sistemai yra lytinis brendimas, bet jei organizme nėra genetiškai “užprogramuotų klaidų”, šie kritiniai periodai sėkmingai įveikiami, ir imuninė sistema funkcionuoja normaliai.

Imunologija svarbi tuo, kad sudaro skiepų gamybos teorinį pagrindą.

Jei žmogus du ar daugiau kartų per metus serga plaučių uždegimu, jam nuolat kartojasi burnos gleivinės, pūlingi ausų, nosies ir gerklės ar odos uždegimai, žarnyno infekcijos, o paskirtas gydymas neduoda laukiamų rezultatų, būtina pagalvoti apie galimus imuninės sistemos veiklos sutrikimus.

Autoimuninės ligos - tai sindromas, kurio metu suaktyvinamos autoreaktyvios ląstelės ir kai nėra aiškios infekcijos ar kitos priežasties, galinčios tai paaiškinti. Šios ląstelės susiformuoja mūsų imuniniuose organuose (čiobrialiaukėje ir limfmazgiuose), ir tam tikras pakitęs jų atsakas dėl kai kurių veiksnių įtakos į pakitusį savo ar svetimą antigeną gali sukelti autoimuninę ligą. Sveikas žmogus taip pat turi nedaug autoreaktyvių limfocitų, tačiau jie yra nepakankamai autoagresyvūs, kad sukeltų ligą, yra neaktyvūs, ir tik dėl kai kurių veiksnių įtakos jie gali atakuoti savo organizmą. Daugelis autoimuninių ligų dažniau išsivysto moterims nei vyrams, o tai reiškia, kad estrogenai vaidina svarbų vaidmenį šioms ligoms atsirandant. Europoje apie 1,5 milijono žmonių turi įgimtų imuninės sistemos defektų (imunodeficitų). Dar gana neseniai tik ketvirtadalis tokių pacientų išgyvendavo, nes trūko žinių, nebuvo tinkamų gydymo būdų. Šiandien imuniteto deficitai gali būti sėkmingai gydomi skiriant šiuolaikinę imunoterapiją. Daug vilčių, gydant šiuos susirgimus ateityje, teikia intensyviai vystoma genų terapija.

Imuniteto priešai - asmens higienos stoka, ilgalaikis stresas, nuolatinis pervargimas, deguonies stoka, nepilnavertė mityba, alkoholis ir narkotinės medžiagos, rūkymas, besaikis kavos vartojimas, piktnaudžiavimas įvairiais vitaminų kompleksais, ilgą laiką vartojami cheminiai imunostimuliatoriai - jie slopina imuninės sistemos savarankiškumą.

Imuniteto stiprinimui, pasitarus su gydytoju, galima vartoti vitaminą C, ypač prasidėjus virusinėms infekcijoms. Kiti patarimai - skiepytis, tinkamai maitintis. Vasarą stenkitės daugiau valgyti šviežių vaisių ir daržovių. Grūdinimasis, ypač vandens procedūros, protinga fizinė veikla gryname ore yra labai naudinga. Organizmą tonizuoja ženšenis, ežiuolės nuoviras. Specialius imunitetą tonizuojančius preparatus skiria gydytojas specialistas.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai