• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2010.10.15
Vėjaraupiai

Trumpa statistika. Šaltuoju metų laiku padaugėja sergančiųjų vėjaraupiais. 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. Marijampolės apskrityje užregistruota 563 atvejai susirgimų vėjaraupiais (2009 m. tuo pačiu laikotarpiu – 441 atvejis). Susirgimų padidėjimas registruojama nuo lapkričio mėn., aukšti sergamumo rodikliai išlieka gruodžio, sausio, vasario ir kovo mėn. Viso 2009 m. buvo užregistruota 553 susirgimų atvejai, daugiausiai jų registruota 4-6 metų amžiaus grupėse – 174 (tai sudarė 31 proc. visų registruotų susirgimų) bei 0-3 metų amžiaus grupėse – 119 atvejai (21,5 proc.), 10-14 m. amžiaus grupėse – 110 (20 proc.). Dažniausiai susirgimai plinta vaikų, lankančių švietimo įstaigas, tarpe. Tačiau vėjaraupių atvejų registruojama ir suaugusiųjų tarpe: 2009 m. – 15 , 2010 m. sausio-rugsėjo mėn. – 21 atvejis.

Virusų plitimas. Vėjaraupius sukelia virusai. Užsikrečiama nuo sergančiojo vėjaraupiais. Jis gali apkrėsti aplinkinius 2 dienas prieš išbėrimą, visą bėrimo laikotarpį ir 5 dienas po jo. Virusai plinta oro-lašeliniu keliu (kosint, čiaudint, kalbant), tiesioginio kontakto metu per odą (liečiant bėrimus) bei per placentą (jei serga nėščioji). Susidarius šašams, nuo ligonio jau neužsikrečiama. Vėjaraupių infekcija plinta oru kelių metrų nuotoliu, pavyzdžiui, kai vienas asmuo nusičiaudėja, o kitas įkvepia. Virusų patenka per kvėpavimo takus arba akių gleivines, nukeliauja į limfmazgius, o iš čia išplinta po visą organizmą. Inkubacinis ligos periodas iki pirmųjų ligos požymių pasireiškimo trunka 11-21 dieną. Dažniausiai vėjaraupiais serga 2-8 metų vaikai. Kūdikiai iki 3 mėnesių serga labai retai, nes jų organizme dar tebėra nuo šios ligos apsaugančios medžiagos, gautos iš motinos, jei ji anksčiau sirgo šia liga.

Liga pasireiškia karščiavimu, bendru silpnumu, galvos skausmu, apetito stoka, miego sutrikimu ir pagrindiniu simptomu, būdingu šiai ligai – pūsleliniu odos ir gleivinių bėrimu. Iš pradžių atsiranda dėmelė, iš jos – pripildyta skaidraus skysčio pūslelė, šiai supliuškus, po 3-5 dienų susiformuoja šašelis. Beria bangomis kas 12 dienų, todėl viename plote galima būti ir dėmelių, ir pūslelių, ir šašelių. Toks bėrimas atsiranda ant veido, plaukuotos galvos dalies, liemens, rankų, kojų. Ant delnų, padų spuogų paprastai nebūna. Neretai išberia gleivinę – burnos, lytinių organų. Čia pūslelės greitai trūksta ir susidaro kraujuojančių opelių, kurias labai skauda. Išbertas vietas labai stipriai niežti, vaikas kasosi, net draskosi. Beria 3-4 ir net iki 7 dienų. Po šašelio dar apie 3 mėnesius gali likti dėmelė, kuri vėliau išnyksta. Kadangi vaikas labai kasosi ir dažnai nusidrasko iki žaizdelių, į kurias patenka nešvarumų, neretai spuogeliai supūliuoja, o išgijus jų vietose lieka randelių.

Komplikacijos. Vėjaraupių eiga dažnai būna lengvos formos. Kiekvienoje iš pūslelių – milijonai virusų. Todėl pasikasius ir ta pačia ranka patrynus akis, virusų patenka į junginę. Tai gali komplikuotus sunkiu virusiniu akių uždegimu. Galimi ir kraujo užkrėtimo atvejai, faringotonzilitai, ausų, plaučių ar galvos smegenų uždegimai. Jei liga komplikuojasi odos ir minkštųjų audinių pūlingais susirgimais, vėliau lieka randai odoje. Susirgus nėštumo metu, galimi pakenkimai kūdikiui, persileidimai. Komplikacijų išsivystymo rizika suaugusiesiems, sergantiems vėjaraupiais, yra didesnė nei vaikams. Infekcija itin pavojinga asmenims, kurių imuninės sistemos funkcija yra sutrikusi.

Imunitetas. Vieną kartą persirgus vėjaraupiais, daugiau jie nebepasikartoja arba labai retais atvejais (ne daugiau 23 proc. atvejų). Tačiau po infekcijos vėjaraupius sukeliantys virusai patenka į nugaros smegenų dorsalinius ganglijus (mazgus) ir išlieka juose visą gyvenimą prislopintos būklės. Ilgainiui jie gali vėl suaktyvėti ir pasireikšti juostine pūsleline. Ja, skirtingai nei vėjaraupiais, dažniau serga vyresnio amžiaus žmonės, patyrę stresą, sergantys ŽIV, vėžiu, po chirurginių procedūrų, vartojantys steroidinius preparatus, po spindulinės ar chemoterapijos, kurių metu sumažėjo imuninės sistemos apsauginiai mechanizmai. Pirmasis juostinės pūslelinės požymis - skausmas pažeisto nervo inervuojamoje srityje. Po kelių dienų toje vietoje atsiranda pūslelinis bėrimas, kuris išlieka vidutiniškai 7 dienas. Dažnai tiek skausmas, tiek bėrimai atsiranda krūtinėje, kai vėjaraupius sukeliantys virusai pažeidžia tarpšonkaulinius nervus.

Gydymas. Specifinio gydymo nėra.

Profilaktika. Vis plačiau taikoma specifinė profilaktikos priemonė – vakcina nuo vėjaraupių. Į jos sudėtį įeina susilpninti virusai. Vakcina pasižymi labai dideliu efektyvumu. Vėjaraupių vakcina sukurta pakankamai neseniai, todėl jos naudojimo apimtys dar nėra didelės. Lietuvoje vakcina (skiepai) nuo vėjaraupių neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių, kuriame nurodyti tik valstybės kompensuojami ir rekomenduojami skiepai. Pagal asmens sveikatos priežiūros įstaigų pateiktas ataskaitas, 2009 metais nuo vėjaraupių pasiskiepijo 100 Marijampolės apskrities gyventojų.

Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėnesių. Vėjaraupių vakcina negalima skiepyti nėščiųjų, asmenų, kuriems neseniai buvo perpiltas kraujas arba buvo skiriami imunoglobulinai.

Rekomenduojama skiepyti:

•    visus ankščiau nesirgusius vaikus, vyresnius nei 12 mėnesių (ypač lankančius darželius bei mokyklas ar sergančius lėtinėmis ligomis, imunodeficitais). Dažniausiai vėjaraupių vakciną rekomenduojama skiepyti kartu su tymų-epideminio parotito-raudonukės (MMR) vakcina. Vaikams iki 12 m. amžiaus skiriama viena vakcinos dozė, vyresniems nei 12 m. ir suaugusiems asmenims rekomenduojamos dvi vakcinos dozės (antroji skiriama praėjus 6 savaitėms po pirmosios);

•    suaugusius, kurie slaugo ligonius ir nėra sirgę vėjaraupiais, bei kitus, turinčius didelę kontakto su šia infekcija riziką (darželio personalas, moterys, planuojančios nėštumą, tėvai, ruošiantys leisti vaiką į darželį, medicinos darbuotojai);

•    asmenis, kurių imuninė sistema nusilpusi (sergantieji ŽIV/AIDS, lėtinėmis plaučių, kraujo ligomis, piktybiniais augliais, vartojantieji steroidinius hormonus, imuninę sistemą slopinančius vaistus).

•    

Dėl skiepijimo būtina pasitarti su savo gydytoju.

Kitos profilaktikos priemonės. Jei pastebėjote, kad vaiką išbėrė, nedelsdami kreipkitės į savo gydytoją.

Kadangi tai labai užkrečiama liga, nuo ligos pradžios vaikas izoliuojamas 10 dienų. Bendravusieji su sergančiuoju laikinai izoliuojami ir stebimi nuo 11 iki 21 dienos. Tėveliai neretai nekreipia dėmesio į šias medikų rekomendacijas, tad žaliai išmargintų ligoniukų tenka sutikti ir gatvėje. Toks neatsakingas suaugusiųjų elgesys tik dar labiau padidina sergamumą šia liga.

Pagal Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir AIDS centro informaciją (www.ulac.lt)  parengė Loreta Radzevičienė

Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja  (apskrities vyriausioji epidemiologė)

Informaciją teikia:

Daiva Klimavičienė, Vyr.specialistė ryšiams su visuomene

Tel. (8 343) 53 270

Mob.tel.: 8 682 44688

El.paštas: daiva.klimaviciene@marijampole.vvspt.lt



Atgal

Mūsų draugai