• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2014.02.13
Vasario 14-oji- Europos epilepsijos diena

images_4.jpgEpilepsija - tai lėtinė centrinės nervų sistemos (CNS) liga, kuri dažniausiai pasireiškia traukuliais - nenormaliai staigiais ir labai stipriais nervinių ląstelių elektriniais iškrūviais, kurie nulemia laikiną sąmonės, elgesio, emocijų, motorikos, jutimų ar suvokimo sutrikimą. Tai sunkus neurologinis susirgimas, kuris iš esmės pakeičia žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje. Priepuoliai kartojasi ilgą laiką, gali neišnykti visą gyvenimą. Dėl to atsiranda diskomfortas, kinta asmens santykiai su aplinka, kitais žmonėmis. Tai gana dažna liga, kuria asmuo gali susirgti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties, kilmės.
Epilepsija serga apie 50 milijonų viso pasaulio žmonių (Lietuvoje apie 23 000) tarp jų ir naujagimiai, ir pagyvenę žmonės, daug pasiekę moksle, darbe ar kūryboje, ir aiškiai protiškai atsilikusieji, paralyžiuoti ligoniai. Šia liga sirgo ir daugelis istorijoje žymių asmenybių: Petras I, Napoleonas Bonapartas, Nobelis, Julijus Cezaris, Žana d'Ark.
Higienos instituto duomenimis Lietuvoje sergamumas epilepsija ir epilepsine būkle 2012 m. siekė 96,36/100 000 gyv. Palyginti su 2008 m. jis sumažėjo (102,12/100 000). Didžiausias sergamumas registruotas 0-17 m. amžiaus grupėje- 140/100 000 gyv., antroje vietoje 45-64 m. amžiaus asmenys- 97,09/100 000 gyv. Dažniau serga vyrai (120,19/100 000 gyv.) nei moterys (76,01/100 000 gyv.).
Nors epilepsija paplitusi nemažiau kaip kitos ligos, pvz., cukrinis diabetas, tačiau viešai apie šią ligą kalbama labai mažai. Susiklostė situacija, jog ilgus dešimtmečius epilepsiją gydė psichiatrai ir visuomenė šią ligą tapatina su psichikos susirgimu. Todėl visuomenės požiūris į epilepsija sergančiuosius gana atsargus.
Kas epilepsijos priepuolio metu vyksta organizme?
Epilepsinio priepuolio metu staiga sutrikdoma normali smegenų veikla, gali trumpam sutrikti sąmonė, atsirasti traukuliai, haliucinacijos, stiprūs jutimai, beprasmiai kūno judesiai, pakisti aplinkos suvokimas. Žmogus tuomet negali savęs kontroliuoti, o po priepuolio dažnai jo net neprisimena. Tarp priepuolių jis jaučiasi absoliučiai sveikas. Priepuoliai gali prasidėti bet kuriame amžiuje, netgi netrukus po gimimo. Tai priklauso nuo ligos priežasties ir formos. Trim ketvirtadaliams ligonių pirmasis priepuolis ištinka vaikystėje, bet vienas priepuolis dar nereiškia ligos pradžios. Tai nustatoma pacientą ištyrus. Tiek vieni, tiek kiti priepuoliai kliniškai gali pasireikšti labai panašiai. Atsitiktinius priepuolius gali sukelti būtinų mineralinių medžiagų (pvz., kalcio ar natrio) trūkumas organizme, gliukozės kiekio kraujuje sumažėjimas, apsinuodijimas, kontaktas su elektros srove, perkaitimas. Traukulių priepuoliai karščiuojant ne visuomet yra nekalti. Kartais traukuliai ir karščiavimas gali būti encefalito ar kitos ligos pradžia.
Priežastys
images_3.jpgNeretai sunku nustatyti, kuris veiksnys nulėmė epilepsijos vystymąsi, jei jų buvo daugiau nei vienas. Dažnai nevisavertį psichikos ar motorikos ir kalbos vystymąsi lemia didesnės ar mažesnės smegenų vystymosi anomalijos, kurias savo ruožtu sąlygoja genetinės, metabolinės, infekcinės priežastys. Pastaraisiais metais nustatyta, kad gimdymo traumos ir nėštumo komplikacijos turi kur kas mažesnę, nei manyta, reikšmę epilepsijos vystymuisi. Iš galimų ligos priežasčių paminėtinos neuroinfekcijos, augliai, kraujotakos sutrikimai ir kt. Bet 60 - 70 proc. ligonių susirgimo epilepsija priežastis nėra aiški.
Dažniausiai pasitaikančios epilepsijos priežastys:
• Sutrinka vaisiaus smegenų vystymasis, pavyzdžiui, dėl genetinių pakitimų, motinos apsinuodijimo, infekcijų, piktnaudžiavimo alkoholiu, sunkaus nukraujavimo ar dėl nežinomų priežasčių.
• Gimdymo metu, jei pristinga deguonies ar išsilieja kraujas į smegenis.
• Persergama encefalitu ar meningitu.
• Smegenys sužeidžiamos sunkių galvos smegenų traumų metu (kraujavimas į smegenis, smegenų sutrenkimas).
• Kai yra progresuojančios smegenų ligos, tarp jų ir smegenų augliai.
• Įgimtos ligos, pavyzdžiui, tuberozinė sklerozė.
• Įvairūs apsinuodijimai cheminėmis medžiagomis
Epilepsija nėra paveldima liga. Ji nėra perduodama vaikui iš tėvo ar motinos. Tačiau polinkis sirgti epilepsija gali būti skirtingas įvairiose šeimose. Tai paaiškina, kodėl keli vienos šeimos nariai gali patirti epilepsijos priepuolius. Plačiai paplitęs klaidingas supratimas, kad epilepsija - paveldima liga, padarė nelaimingas daugelį šeimų.
Epilepsijos priepuolius taip pat gali sukelti: virusinės infekcijos, orų pokyčiai, fizinis ar protinis stresas, miego trūkumas, alkoholis, karštis, stipri ir mirganti šviesa, nestiprus pabrinkimas galvoje.
Epilepsijos simptomai
Epilepsijos simptomai gali būti labai įvairūs, nes atskiros smegenų sritys yra atsakingos už atskirų kūno dalių kontroliavimą. Epilepsijo priepuolio metu simptomai priklauso nuo pakenktos smegenų vietos. Tačiau tam pačiam žmogui būdinga ta pati priepuolio rūšis. Epilepsijos priepuolio metu žmogus atlieka daugelį veiksmų, kurių jis negali kontroliuoti, tai:
• Seilėtekis.
• Orientacijos sutrikimas.
• Regos laukų iškraipymas.
• Kurios nors kūno dalies nutirpimas.
• Girdimi įvairūs garsai, kurių negirdi kiti.
• Mirgėjimas akyse ar spalvoti ratilai.
• Traukuliai veide, visame kūne.
• Sąmonės netekimas.
• Išprakaitavimas bei paraudimas.
• Pykinimas.
• Iš burnos besiveržiančios putos.
• Staigus raumenų suglebimas.
• Nekontroliuojami, bet valingą veiksmą primenantys veiksmai (graibymas, čiupinėjimas, betikslis ėjimas, niurnėjimas, čepsėjimas, rijimas, gokčiojimas, spardymasis ir kt.).
• Keistas užsisvajojimas, kurio metu pašaukus ligonį jis nereaguoja.
Epilepsijos formos
Rolando epilepsija. Tai dažniausia epilepsijos forma vaikystėje, prasidedanti apie 7-10 gyvenimo metus. Ja sergantys vaikai dažnai pabunda iš miego dėl keisto jausmo aplink burną ar kurioje nors veido pusėje, viename burnos kampe ar skruoste galimi spazmai, dažnai būna seilėtekis. Vaikai negali kalbėti, tačiau dažnai atkreipia tėvų dėmesį gestais ar nesuprantamais garsais. Paprastai sąmonė išlieka, tačiau ji gali ir sutrikti. Ši ligos forma dar vadinama gerybine židinine vaikystės epilepsija, nes dažniausiai vaistai priepuolius sulaiko, o vaikų pažintiniai sugebėjimai, būdas ar asmenybė išlieka nepakitę, net jei priepuoliai dar kurį laiką ir kartojasi. Šeimose neretai esti asmenų, patyrusių panašius priepuolius vaikystėje. Sergant Rolando epilepsija priepuoliai kurį laiką atkakliai kartojasi iki paauglystės, o jei iškrovos dažnos, gali trikti dėmesys, kalbos raida.
Vaikystės absansų epilepsija. Apie 4 – 7 gyvenimo metus prasideda sąmonės netekimo serijos, kurios negydomos tolydžio dažnėja, kartais ištinka keli traukulių priepuoliai. Gilus kvėpavimas sukelia priepuolius. Iki priepuolių, o dažnai ir jiems prasidėjus vaikas vystosi neblogai. Ši epilepsijos forma dažniausiai sėkmingai gydoma ir turi gerą prognozę.
Jaunuolių miokloninė epilepsija. Prasideda paauglystėje. Jų metu gali būti traukuliai po miego ar paryčiais, bei reti sąmonės netekimai. Sergantieji šia forma yra jautrūs mirgančiai šviesai, miego trūkumui, staigiam žadinimui, atsikėlimui. Tai sąlyginai gerybinės epilepsijos formos, nes teisingai parinktas gydymas gali patikimai saugoti nuo priepuolių, bet tik tol, kol vaistus vartoja ir kol laikosi saugaus gyvenimo būdo. Gerai tai, kad, jei priepuolių nėra, kitais atžvilgiais dažniausiai asmuo jaučiasi visai sveikas, jo būdas ir sugebėjimai išlieka kaip buvę. Šių epilepsijos formų gydymas turėtų trukti ilgiau nei įprasta.
West sindromas. Pasireiškia kūdikiams trijų rūšių simptomais: simetriškais raumenų spazmais, vaiko raidos sustojimu ar net blogėjimu. Spazmai yra serijiniai trumpi vaiko sprando, rankų ar kojų linktelėjimai arba tiestėjimai. Dažniausiai jie kartojasi netrukus po nubudimo. Vienoje serijoje būna nuo 2-3 iki keliolikos spazmų. Iš pradžių tėvai jų nepastebi arba palaiko krūpčiojimu dėl išgąsčio. Kai priepuoliai gausėja, ima kisti vaiko elgesys: jis tampa vangesnis, rečiau šypsosi, mažiau domisi žaislais ar juda, tampa suglebęs, blogiau miega. Priepuoliai rodo, jog nervų sistema pažeista ir reikia skubaus gydymo. Išeitys priklauso nuo nervų sistemos pažeidimo kilmės bei laipsnio. Jei šie spazmai prasidėjo kūdikiui, kurio nervų sistema nebuvo tobula iki priepuolių, juos nuslopinti būna sunku. Tuomet vaikui augant jie pakinta, bet vis tiek kartojasi, o vaiko raida būna sutrikusi. Jei iki priepuolių pradžios vaikas buvo visai sveikas, galima tikėtis palankesnės eigos.
Lennox – Gastaut sindromas. Priepuoliai prasideda 3 – 5 metų amžiuje arba pakeičia spazmus. Priepuoliai kelių rūšių: trumpi paryčiais su galūnių įsitempimu ir silpnu veido pamėlimu, lemiantys staigų vaiko kritimą; sąmonės netekimai, kai vaikas tampa neorientuotas, nesueina į kontaktą, atlieka smulkius automatinius judesius. Gali vyrauti viena ar dvi priepuolių rūšys, arba vienos gali keisti kitas. Kartais būna kelis ar keliolika kartų per dieną, jie atkaklūs. Ima kisti vaiko elgesys: jis tampa ypač judrus, piktas, net agresyvus, sunkiai sukaupia ir išlaiko dėmesį, sutrinka miegas bei atmintis. Priepuolių dažnis linkęs keistis, blogesnius periodus keičia geresni. Galima ir visai nebloga eiga, kai gydant priepuoliai retėja, kol liaujasi. Tam, kad galva ir dantys būtų apsaugoti nuo traumų vaikui staiga krintant priepuolių metu, naudinga dėvėti apsauginį šalmą.
Epilepsijos formų yra ir daugiau, tiek pagal kilmę, tiek pagal simptomus. Kai kurios jų ne taip aiškiai apibrėžiamos, kaip anksčiau minėtos. Kartais sunku iškart apibūdinti ligos formą, ją visiškai atskleidžia laikas.
Epilepsijos gydymas priklauso nuo ligos formos, eigos ir sunkumo. Statistikos duomenimis, tinkamai vartojant vaistus iš 10 besigydančių pacientų šešiems priepuoliai nesikartoja, dviem jie suretėja ar palengvėja, du gydymui nepasiduoda. Apie 10 proc. pacientų, kuriems gydymas vaistais nepadeda, rekomenduojamas operacinis gydymas. Beje, nepagrįsti alternatyvūs gydymo metodai - tik papildomi pavojai sergančiam vaikui. Ypač pavojingos elektros ar kitos stimuliuojančios procedūros.
Epilepsijos komplikacijos: priepuolio metu galimas galvos sutrenkimas, (pvz. kritimas netikėtai praradus sąmonę), liežuvio prikandimas, raumenų plyšimas. Taip pat labai pavojinga vadinamoji epilepsinė būklė, kuri diagnozuojama, kai priepuoliai trunka ilgiau nei 30 minučių, tarp kurių ligonis neatgauna sąmonės. Ši būklė pavojinga gyvybei.
Socialinės pasekmės
images_2.jpgEpilepsijos priepuoliai ženkliai keičia žmogaus gyvenimą. Tarp priepuolių sergantysis jaučiasi sveiku, tačiau kuo dažnesni priepuoliai, tuo didesniu ligoniu jis tampa. Sergantysis epilepsija gyvena kankinamas daugybės neigiamų emocijų. Tačiau sunkiausios yra: nuolatinė baimė ir nerimas laukiant kada ištiks priepuolis, kur tai įvyks? Taigi sergantysis epilepsija nešioja didelį psichologinio diskomforto krūvį. Jį kankina: beviltiškumas, baimė, abejonės, nusivylimas, pyktis. Visos šios emocijos padaro sergantįjį uždaru, įtariu, nenorinčiu bendrauti, slepiančiu savo ligą. Epilepsija slepia ir sergančiųjų artimieji, kadangi bijo visuomenės neigiamo požiūrio. Svarbiausia, kad sergantysis epilepsija norėtų pasinaudoti teikiama pagalba. Štai čia ir slypi nenumatyti sunkumai. Dešimtmečiais susiklostęs požiūris į epilepsiją, sergančiųjų užsidarymas savyje, pasyvumas sudaro nemažų rūpesčių tiems, kurie nori padėti šiai grupei žmonių. Sisteminė pagalba veiks efektyviai tik tada, jei epilepsija sergantysis turės pilną informaciją apie savo ligą, jos gydymą, žinos kas teiks jam reikiamą pagalbą ir išmoks mokės gyventi sergant epilepsija.
Patarimai sergantiems epilepsija:
• Nevartokite alkoholio ar kitų svaigalų.
• Venkite mirgančių šviesų.
• Maitinkitės reguliariai, saugokitės infekcijų.
• Gydytojo paskirtus vaistus vartokite reguliariai. Jokiu būdu patys nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.
• Venkite didelių žmonių susibūrimų.
• Stenkitės pažinti savo organizmą - tik pajutę artėjantį priepolį atsisėskite ant žemės (tokiu būdu nesusižeisite, jei netikėtai prarastumėte sąmonę), baikite pereiti gatvę ar įspėkite artimuosius.
• Televizorių žiūrėkite kuo didesniu (3-5 m) atstumu ir saikingai, kanalus perjungti distancinio valdymo pulteliu, naudotis 100 Hz TV ekranu ar kokybišku kompiuteriu su skystųjų kristalų ekranu, sumažinti ekrano kontrastingumą.
• Nedirbkite aukštyje, šalia ugnies ar su besisukančiais mechanizmais.
• Renkantis sporto šaką, svarbu atsižvelgti į tai, kaip dažnai kartojasi priepuoliai, kokio jie pobūdžio, kas juos sukelia (nuovargis, gilus kvėpavimas ar kt.), kaip vartojami vaistai. Kuo priepuoliai dažnesni, tuo mažiau rizikingą sporto šaką reikėtų rinktis.
Pirmoji pagalba epilepsija sergančiam žmogui:
images_5.jpg• Atlaisvinkite ligoniui drabužius, paverskite jį ant šono, po galva padėti minkštą daiktą bei patraukite galinčius sužaloti daiktus.
• Jokiu būdu nieko nekišti ligoniui į burną (liežuvio priakandimas - ne tokia baisi trauma, palyginus su tuo, kas gali įvykti ligoniui užspringus (pvz. vaistais).
• Nesistenkite slopinti traukulių, daryti dirbtinio kvėpavimo, krūtinės paspaudimų – tai gali tik pakenkti.
• Kvieskite greitąją pagalbą, atvykę gydytojai suleis ligoniui tam tikrus vaistus, padėsiančius nuslopinti traukulius.

Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė-Daniūnienė



Atgal

Mūsų draugai