• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2015.05.04
Bronchinė astma

Astma.jpgBronchinė astma - tai susiaurėjus kvėpavimo takų spindžiui, atsirandantys besikartojantys dusulio priepuoliai. Tai, kad kvėpavimo takų susiaurėjimas gali sukelti dusulį, nėra kažkas ypatinga. Pro siaurą vamzdį patenka mažiau oro negu pro platų - ir nesvarbu, ar tas vamzdis yra kokteilio šiaudelis, ar dulkių siurblio žarna. Jeigu trachėja ir su ja besijungiantis bronchinis medis staiga pasidaro daug siauresnis negu paprastai, tuomet visiškai aišku, kad žmogui pasidaro sunku įkvėpti ir iškvėpti reikiamą oro kiekį.
Bronchinę astmą sukelia lėtinis kvėpavimo lakų dirglumo padidėjimas, dėl kurio be jokios akivaizdžios priežasties atsiranda mažųjų bronchų spazmos bei pakinta gleivinė. Ilgą laiką gydytojai nežinojo, kodėl kai kuriuos žmones astmos priepuolis ištinka dėl mažiausio dirgiklio, pvz., žiedadulkių, šalčio, rūko arba paprasčiausio fizinio krūvio, o kitiems žmonėms šie daug stipresni dirgikliai jokių simptomų nesukelia. Tik visai neseniai mokslininkai ištyrė, kad už šių skirtingų reakcijų slypi praktiškai nepastebimas, bet lėtinis bronchų sienelių uždegimas. Šis uždegimas ir sukelia bronchų hiperjautrumą bei reaktyvumo padidėjimą O tuomet astmos priepuolį sukelk jau palyginti nedidelis "išorės postūmis".

Maždaug pusei astma sergančių ligonių dusulio atakas sukelia alergenai - tai, pvz., gali būti žiedadulkės, namų dulkės arba gyvulio plaukai Todėl gydytojai vartoja terminą alerginė astma (angl. "išorinė astma"). Šiuo atveju bronchų hiperjautrumą sukeliantis bronchų sienelių uždegimas sietinas su alergija. Kruopščiais, daug išlaidų reikalaujančiais tyrimais dažniausiai pavyksta nustatyti, koks gi alergenas sukelia bronchinės astmos priepuolius. Priklausomai nuo to kokiems alergenams žmogus jautrus, žmogus turi laikytis atitinkamų higienos reikalavimų. Pavyzdžiui, jeigu žmogus alergiškas arklių plaukams, jis turi stengtis nesiliesti prie bet kokio su liekanagiais ir žirgais susijusio gaminio, o žiedadulkėms alergiškas ir gryname ore vaikštinėti mėgstąs žmogus turėtų vengti žydinčių laukų, sodų.
Susirgus alergija, imuninė žmogaus organizmo sistema pradeda gaminti imunoglobulinų E (Ig E) grupei priklausančius antikūnius. IgE užduotis - informuoti vadinamąsias tukliąsias ląsteles, kad jos visą laiką būtų pasirengusios pavojui O jeigu tuomet dar sykį pasirodo imuninės organizmo sistemos priešu pripažintas alergenas, tai tukliosios ląstelės tuojau pat pradeda sekretuoti mediatorių histaminą Tuo tarpu histaminas pagal savo paskirtį sukelia "priešo" atakai atremti skirtą procesą po kurio prasideda uždegimas. Kvėpavimas gali gerokai sutrikti jau vien dėl su uždegimu susijusių priežasčių: juk netgi susirgus sloga, paburkusi nosies landų gleivinė gali visiškai uždaryti abi nosies landas.
Tačiau dėl histamino veikimo astma sergančio žmogaus organizme prasideda ir kita absoliučiai nemaloni ir nereikalinga reakcija: veikiamos histamino, lygiųjų bronchų raumenų skaidulos verčiamos susitraukti. Kvėpavimo takai mėšlungiškai susitraukia. Taigi aišku, kodėl alergine bronchine astma sergantis žmogus į kontaktą su jam pavojingu alergenu reaguoja pavojingu dusulio - bronchinės astmos priepuoliu.
Tačiau daugeliui astma sergančių ligonių priepuolį sukelia ne alergenai, o nespecifiniai sveiko žmogaus praktiškai neveikiantys dirgikliai, pvz., šaltis, tabako dūmai, virusinė infekcija, tam tikri vaistai arba kiti dirginimą sukeliantys veiksniai. Ši astma anglų kalba neretai vadinama "vidine astma". Tačiau ir šia liga sergant, sienelių jautrumo padidėjimas taip pat būna susijęs su lėtiniu uždegimu. Dažnai uždegimas būna susijęs ne su kokiu nors alergenu, bet su įvairiais aplinkos veiksniais. Galiausiai pasitaiko žmonių, kuriems didesnis bronchų sistemos jautrumas yra įgimtas.
Alergines reakcijas galima susieti su paties organizmo audinių sekretuojamo hormono histamino veikimu. Patekusi į kraujo apytakos sistemą, ši medžiaga tuoj pat sukelia keletą žmogaus organizmo reakcijų. Visos šios reakcijos iš esmės skirtos apsiginti nuo ligos sukėlėjo. Apskritai alergiją gali sukelti bet kuri medžiaga. Visiškai neadekvačią reakciją gali sukelti į žarnyną pakliuvęs maistas, į kraujotakos sistemą patekusios medžiagos ar į kvėpavimo takus patekusios dulkių dalelės.
Tinkamai negydant tiek išorinės, tiek vidinės bronchinės astmos,bronchų sienelių reaktyvumo padidėjimas vis progresuoja. Ilgainiui jos jau negali "pakęsti" ir alergenų, kuriuos iki tol kuo puikiausiai toleravo, ir šie anksčiau nepavojingi alergenai taip pat sukelia bronchinės astmos priepuolį. Todėl kartais pacientas, kuris iš pradžių, buvo alergiškas tik žiedadulkėms vėliau nebegali įkvėpti dar ir gyvūno plaukų, namų dulkių bei šalto oro - taigi dar padidėja jo kvėpavimo takų jautrumas. Čia jau ir patyręs gydytojas nebegali tiksliai nustatyti, ar pirminė šios ligos forma buvo išorinė, ar vidinė bronchinė astma. Kol gydytojas galiausiai nustato, kokia bronchinės astmos forma serga jos pacientas, šiam dažnai tenka pakelti labai daug ilgai trunkančių ir varginančių tyrimų. Galiausiai kai kurie ligoniai serga mišria bronchinės astmos forma, taigi jiems priepuolį sukelia ir alergenai ir nespecifiniai dirgikliai.
Geriausia dusulio priepuolių profilaktika - kiek įmanoma tikslingesnis jų sukėlėjų vengimas. Todėl pažinoti alerginę reakciją sukeliančią medžiagą tiesiog būtina - tik tuomet bus galima šiai medžiagai laiku pasitraukti iš kelio. Kaip tik dėl šios priežasties gausūs gydytojų alergologų atliekami tyrimai ir yra tokie svarbūs - pažintas priešas tampa bent dvigubai mažiau pavojingas.
Ligonis neturi jausti visiškai beginklis prieš ligą. Tarp priepuolių turėtų stiprinti savo kūną. Kuo stipresnis yra organizmas, tuo mažesnė tikimybė, kad ištiks dar vienas bronchinės astmos priepuolis. Tačiau ligonis turėti būti labai drausmingas - nuolat vartoti paskirtus vaistus, kas dieną daryti kvėpavimo mankštos pratimus, gerti daug skysčių ir pan. Tam tikromis sąlygomis gali tekti daugiau ar mažiau pakeisti gyvenimo būdą - reikia stengtis kuo ilgiau "nesusitikti" su bronchinės astmos priepuolį sukehančiu alergenu.

Keletas patarimų kuriuos galima atlikti namuose patiems
Astma sergančiam pacientui pavojų kelia ne tik bronchų spazmas, pražūtingas gali būti ir per didelis kvėpavimo takuose besigaminančių tąsiųjų gleivių kiekis - šis procesas yra pagrindinis astminės būklės išsivystymo mechanizmas. Kvėpavimas virš karšto vandens pilno dubens kylančiais garais (inhaliavimas) - senas, bet geras gydymo metodas; kitas kiek modernesnis šio metodo variantas - inhaliatoriaus sukuriamo mišinio įkvėpimas; abu šie metodai yra svarbi sudėtinė bronchinės astmos gydymo dalis. Kai į inhaliuoti skirtą skystį pridedama kokių nors eterinių aliejų ( pvz: eukalipto ar čiobrelių aliejaus) žinoma, jei ligonis nealergiškas šioms medžiagoms, po inhaliavimo suskystėja bronchuose esančios gleivės ir aprimsta bronchų sienelių uždegimas. Karšta džiovintų šalpusnio, siauralapio gysločio, čiobrelio melisos lapų arbata padeda ištirpdyti labai tąsias bronchine astma sergančio ligonio gleives. Karšti drėgni kompresai — tai gera ir patikima namų medicinos priemonė gresiančiam dusulio priepuoliui išvengti. Panardinkite rankšluostį į karštą vandenį, išgręžkite jį ir uždėkite ligoniui ant krūtinės ląstos. Tuomet iš viršaus uždėkite dar vieną sausą lininį arba medvilninį rankšluostį. Užklokite vilnone antklode ir kompresą laikykite 45-60 min. Tai pat taikomi virtų bulvių kompresai, citrinų sulčių kompresai.
Ypač sunku būna tuomet, kai bronchinės astmos priepuoliai pacientą pradeda kankinti prasidėjus jau pirmosioms šiltoms dienoms, o baigiasi tik tada, kai ateina ruduo.Taip atsitinka daugeliui pievų žolių žiedadulkėms alergiškų pacientų. 

Keli patarimai žiedadulkėms alergiškiems asmenims: 1_27.jpg
1) neikite pasivaikščioti, kol skraido žiedadulkės, kurioms jūs esate alergiški;
2) važiuodami automobiliu sandariai užsidarykilelangus;
3) namuose taip pat neturėtumėte visą mielą dienelę palikti pravirų langų;
4) kažkiek gali padėti ir sandarios užuolaidos - dalis žiedadulkių jose įstringa ir nepatenka į butą;
5) žiedadulkių skraidymo sezonui atėjus nedžiovinkite skalbinių lauke.

Imuninę organizmo sistemą stiprinančios yra ir vandens procedūros. Rytinis apsiprausimas šaltu vandeniu gerai grūdina imuninę organizmo sistemą. Taip pat vaikščiojimas basomis ir braidymas po rasą. Apipylimai šaltu vandeniu - viso kūno ar atskirų jo dalių apipylimas šaltu vandeniu, šalta pusės kūno vonia ar šalta rankų vonelė. Bet kuri šalto ar šilto vandens procedūra būtinai turi būti atliekama šiltoje patalpoje. Prieš procedūrą negalima valgyti. Būtina, kad bronchine astma sergantys vaikai nuolat saikingai treniruotųsi ir stiprintų savo organizmą bei raumenis. Be to stiprėja ir imuninė jo organizmo sistema.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Zita Jurgutienė


Atgal

Mūsų draugai