• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2015.05.15
Hipertenzija

Kas ketvirto – penkto suaugusio žmogaus kraujagyslėse,kraujospudis_300x225.jpg vadinamose arterijomis, kraujospūdis yra padidėjęs. Tai vadinama arterine hipertenzija. Ji dar vadinama civilizacijos liga. Arterinė hipertenzija lemia didesnį sergamumą ir mirtingumą nuo kitų kraujotakos sistemos ligų.

Negydoma arterinė hipertenzija gali sukelti:
  • širdies raumens (miokardo) infarktą;
  • galvos smegenų insultą;
  • inkstų nepakankamumą;
  • širdies nepakankamumą;
  • regos sutrikimus;
  • kraujagyslių pažeidimus ir aterosklerozės progresavimą.
Kraujospūdis – kraujo jėga, su kuria jis spaudžia arterijų sieneles. Ši jėga atsiranda, kai širdis varinėja kraują arterijomis ir su kiekvienu tvinksniu kraujospūdis arterijose kyla. Normalus suaugusio žmogaus kraujospūdis yra apie 120/80 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrų). Žmogui, nesergančiam širdies ar kraujagyslių liga, nepavojingas kraujospūdis iki 140/90 mm Hg, tačiau didesnį kaip 140/90 mm Hg būtina mažinti. Jei ilgesnį laiką kraujospūdis per didelis, pažeidžiamos kraujagyslių sienelės, lengviau patenka cholesterolis, pradeda vystytis aterosklerozė.
Ligos priežastį nustatyti pasiseka toli gražu ne visada. Pačioje pradžioje hipertenzija labai dažnai nesukelia jokių simptomų – žmogus gali visiškai nieko nejausti. Pavojingiausiai yra tai, kad dauguma žmonių nežino, kad jų kraujospūdis padidėjęs, o jeigu ir žino, tai nesigydo dėl gana geros savijautos. Skundai paprastai atsiranda tik tuomet, kai negrįžtamai pažeidžiama širdis, kraujagyslės ir kiti organai. Dėl šios priežasties ir yra paplitęs neoficialus hipertenzijos pavadinimas – „nebylioji žudikė“.

Pagrindiniai rizikos veiksniai, kurie skatina arterinės hipertenzijos vystymąsi, yra:
  • paveldimumas;
  • amžius – vyresni negu 35 metų amžiaus;
  • nutukimas;
  • rūkymas;
  • maistas (gausus druskos, riebalų vartojimas, mažas kalio vartojimas);
  • alkoholis;
  • stresas, nerimas, baimė;
  • mažas fizinis aktyvumas.
Labai svarbu anksti nustatyti padidėjusį kraujo spaudimą ir laiku pradėti sistemingai jį gydyti!

Dešimt rekomendacijų esant padidėjusiam kraujo spaudimui:
1. Laikykitės gydytojo rekomendacijų.
2. Reguliariai matuokite arterinį kraujo spaudimą.
3. Venkite antsvorio. Siekite, kad kūno masės indeksas (KMI) būtų mažesnis negu 25. Ypač tai svarbu žmonėms, kurie serga cukriniu diabetu, bei kurių kraujyje yra padidėjęs cholesterolio kiekis. Sveikai maitinkitės, mažinkite riebalų kiekį maiste.
4. Ribokite druskos vartojimą. Valgomosios druskos (natrio chlorido) su maistu turime gauti ne daugiau kaip 4 – 5 g per dieną. Nemažai druskos yra pačiuose produktuose todėl papildomai dėti reikėtų kuo mažiau.
5. Nerūkykite. Rūkymas didina kraujotakos ligų riziką. Rūkaliams labai anksti pažeidžiamas vidinis kraujagyslių sienelės sluoksnis – endotelis, sutrinka jo vidinė funkcija, prasideda aterosklerozė (arterijų siaurėjimas). Rūkymas taip pat didina kenksmingą kitų rizikos veiksnių poveikį širdžiai ir kraujagyslėms – kraujo riebalų (lipidų), cukrinio diabeto, padidėjusio kraujospūdžio.
6. Atsisakykite alkoholio. Jei to padaryti nepavyksta, sumažinkite suvartojamą jo kiekį: neviršykite vieno standartinio alkoholio vieneto (SAV). Vienas standartinis vienetas lygus 10 ml gryno spirito. Taigi vienas standartinis alkoholio vienetas lygus 40 ml stipriojo gėrimo, 330 ml natūralios fermentacijos šviesaus alaus ar 150 ml vyno.
7. Venkite streso.
8. Pakankamai miegokite.
9. Reguliariai mankštintis, kasdien po 20 – 30 min. 
10. Venkite staigių klimato zonos pakeitimų, prieš keliones lėktuvu pasitarkite su gydytoju.
Kai kuriems žmonėms užtenka tik pakeisti gyvenseną, kad kraujo spaudimas taptų normalus. Kitiems, ypač sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, papildomai prireikia vartoti vaistų (medikamentinis gydymo būdas). Paskirtus vaistus reikia vartoti tiksliai pagal gydytojo nurodymus.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Jolita Gražinskienė


Atgal

Mūsų draugai