• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2015.09.30
Depresija klastinga liga

Depresija yra viena iš labiausiai paplitusių psichikos ligų. 4_13.jpgStatistiniai duomenys rodo, kad Lietuvoje depresija serga apie 0,6 procentai gyventojų. Tai liguista būsena, kylanti dėl biocheminių neuronų veiklos pakitimų. Depresiją sukeliančios priežastys gali būti įvairios. Ją gali sukelti užsitęsęs stresas, tarpasmeniniai konfliktai arba įgimti bei įgyti smegenų biologiniai pakitimai. Priežastis gali būti ir genetinė, kai šeimoje arba giminėje yra sergančių minėta liga. Asmenybės vystymasis bei formavimasis ir nepalanki asmenybės raida taip pat gali įtakoti depresijos atsiradimą. Mokslininkai teigia, kad sergant depresija sutrinka neuromediatorių, tokių kaip seratonino bei noradrenalino, pusiausvyra, todėl būtinai reikalingas medikamentinis gydymas. Minėta liga gali būti ne tik įvairiausių gyvenimo sunkumų dalis, bet ir vienu iš daugelio psichikos sutrikimų (neurozių, psichozių) simptomu.
Dažniau pasitaiko taip vadinamos reaktyvios depresijos, kurios kyla, reaguojant į užsitęsusius traumuojančius įvykius (emocinius konfliktus, asmenybės problemas, įvairias netektis, iš jų ir artimo žmogaus mirtį).
Depresija pirmiausiai yra susijusi su nuotaikos pokyčiais ir klaidingu mąstymu. Žmogus tampa liūdnas, prislėgtos nuotaikos, vargina mintys apie nemalonius išgyvenimus. Kankina kaltės jausmas, kuris nuolat primena, kad nesugebame būti tokiais tobulais kaip kiti. Žmogus jaučiasi bejėgis, nebegali įveikti gyvenimo sunkumų, todėl viskas jam atrodo beviltiška. Tampa apatiškas, vangus, sulėtėja mąstymas, motorika. Sutrinka miegas, netenkama apetito, greitai atsiranda nuovargis. Sunku susikaupti, apsispręsti. Minėta liga labai pakeičia žmogaus gyvenimo kokybę. Jeigu depresija neryški, individas dar gali dirbti, atlikti kasdieninę veiklą, tačiau niekas nebeteikia tikro pasitenkinimo. Depresijai gilėjant, prarandamas bet koks aktyvumas. Žmogus tampa abejingas viskam. Ryte sunku pakilti iš lovos, nusiprausti, pasigaminti valgyti. Nebėra jėgų rūpintis artimaisiais, palaikyti su jais emocinį ryšį, atlikti svarbiausias savo pareigas. Norisi visą dieną gulėti lovoje arba sėdėti prieš televizoriaus ekraną ir žiūrėti bet ką. Atsiranda perdėtas jautrumas kitų vertinimui, kritikai.
„Depresija sergantis žmogus, koks jis bebūtų prislėgtas ar nelaimingas, visada jaučia pyktį.“ Todėl nuolat gali skųstis, kad su juo blogai elgiasi draugai arba artimieji. Pyktį kelia visi, kurie sugeba džiaugtis gyvenimu. Nedrįsdamas pykčio išreikšti tiesiogiai, nukreipia jį į save. Dėl to pradeda varginti įkyrios mintys, kad gyvenimas beprasmis, kad geriau būtų numirti. Nebelieka noro bendrauti su artimaisiais. Depresija sergantis žmogus atrenka iš aplinkos tiktai neigiamus dalykus, o teigiamų nepastebi. Savęs nuvertinimas yra vienas iš ryškiausių depresinės asmenybės bruožų.
Sunkiausiai atpažįstama depresija, kuri pasireiškia paslėpta forma. Žmogus skundžiasi įvairiais psichosomatiniais simptomais, todėl įprastų depresijai būdingų požymių gali ir nebūti. Pacientas lankosi pas daugelį gydytojų ir pyksta ant jų, kad paskiria netinkamus vaistus.
Depresija gali sirgti ne tik suaugę, bet ir vaikai bei paaugliai. Atlikti tyrimai rodo, kad minėta liga serga ir kūdikiai, jeigu mama arba globėja netinkamai reaguoja į jo verksmą, alkį, skausmą. Negavęs tinkamo atsako į savo siunčiamus signalus, kūdikis pasijunta bejėgis, visiškai negalintis pakeisti situacijos, atstumtas. Atpažinti vaikų ir paauglių depresiją yra kur kas sunkiau. Paaugliai savo skausmingus išgynimus išreiškia per netinkamą elgesį, o vaikai per psichosomatinius simptomus. Jeigu jūsų paauglys sūnus/dukra pradėjo blogiau mokytis, tapo uždaras/a, sunkiai koncentruoja dėmesį, žalojasi rankas arba turi elgesio problemų, būtina pasikonsultuoti su vaikų ir paauglių psichiatru.
Kalbantis su depresija sergančiu žmogumi, nereikėtų jo guosti ir aiškinti, kad viskas bus gerai, kad nereikia visko imti į širdį. Mūsų noras paguosti gali padidinti jo vidinį pyktį ir sustiprinti depresiją. Kur kas geriau mobilizuoti agresyviąją asmenybės dalį, kad pyktį, kurį žmogus nukreipia į save, išreikštų į išorę. 
Negalima pamiršti, kad silpna ir negili depresija visada gali peraugti į vidutinę arba gilią su savižudiškais ketinimais. Ne visi depresija sergantys žmonės nusižudo, tačiau labai retai nusižudoma nesant depresijos. Kai kurie autoriai nurodo dvi sąlygas, susijusias su ketinimu žudytis: „Pirma-stresas yra padidėjęs iki žmogui sunkiai toleruojamo lygio. Antra-nesugebama įveikti stresą nei vienam, nei padedant kitiems“. Mintis apie savižudybę paprastai neatsiranda staiga. Žmogus daro daug mėginimų atskleisti kitiems savo ketinimus, tačiau mes nepastebime tų ženklų. Daugelis mano, kad kalbantis su žmogumi apie jo savižudiškus planus, atveriami keliai savižudybei. Tačiau taip nebūna. Kalbant apie jausmus, galinčius pastūmėti savižudybės link, sumažėja tokių impulsų realizavimo galimybė. Bendraujant su savižudiškų minčių turinčiu žmogumi, labai svarbu būti nuoširdžiam ir akcentuoti gyvenimą, o ne mirtį. Pagrindinis klausimas turėtų būti: „Dėl ko Jūs norėtumėte gyventi?“, o ne „Kodėl norite numirti?“ Jeigu, kalbantis su žmogumi, paaiškėja, kad jis jau yra pasirinkęs savižudybės būdą, o priemonės jai įvykdyti lengvai prieinamos – suicido rizika labai didelė. Tokiu atveju, reikėtų nedelsiant kreiptis į Šakių PSC ir aptarti hospitalizacijos galimybę.
Atpažinti besiruošiantį nusižudyti žmogų yra labai sunku, dėl jo jausmų dvilypumo. Todėl apie nusižudžiusįjį dažnai galime išgirsi: „Jis neatrodė apimtas depresijos. Praėjusią dieną jis buvo geros nuotaikos.” Reikėtų nepamiršti, kad klastingiausia ir sunkiausia yra besišypsanti depresija, kuri būdinga paaugliams. Mokinys nesimoko, nelanko mokyklos, blogai elgiasi ir pikčiausia, kad į mokytojų arba tėvų pastabas reaguoja šypsena. Šypsena - tai tam tikra gynybinė forma, kurios pagalba paauglys bando paneigti savo skausmingus išgyvenimus. Neigimas labiausiai būdingas isterinių bruožų turinčioms asmenybėms. Žmogus gali šypsotis, tačiau teigiamų jausmų jis jau nebejaučia. Kaltindami ir kritikuodami, mes tik pagiliname jo depresinę būseną ir pastūmėjame savižudybės link. 
Dėl savo bejėgiškumo ir pykčio, nukreipto į save, depresija sergantis žmogus nelinkęs ieškoti pagalbos, todėl ir prieinama iki savižudybės. Būdami atidesni šalia esančio žmogaus psichologinei būsenai, galime sumažinti jo savižudybės riziką. Pastebėję, kad jau keletą savaičių mūsų artimas žmogaus ar kolega nebenori bendrauti, yra prislėgtas, išsiblaškęs, neturi energijos, prastai atlieka savo pareigas, pasidarė dirglus, piktas, reikėtų pasikalbėti su juo ir patarti apsilankyti pas psichiatrą. Psichiatrų teigimu – „geriau dešimt kartų ateiti be reikalo, negu vieną kartą užtempti, nepastebėti ir nesuteikti pagalbos.“ 


Parengta pagal Pedagoginės psichologinės tarnybos psichologės, 
medicinos psichologės Zitos Skaisgirienės straipsnį


Atgal

Mūsų draugai