• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2016.07.12
Pirmoji medicinos pagalba (1 dalis)

Pirmoji medicinos pagalba – tai svarbiausi tikslingi veiksmai, skirti padėti kitų arba savo sveikatai bei gyvybei, panaudojant turimas medicinos ir (ar) kitokias priemones bei medžiagas, iki nukentėjusiajam (pacientui) bus pradėta teikti skubioji institucinė medicinos pagalba arba paciento būklė normalizuosis, arba bus konstatuota jo mirtis. Staigi mirtis nesirenka nei vietos, nei laiko. Įvykus nelaimei, jūs galite būti pirmasis arba vienintelis, galintis suteikti pagalbą. Kritinės būklės metu būtini neatidėliotini veiksmai, kurie gali išgelbėti žmogaus gyvybę. Kritinė būklė gali ištikti kiekvieną – tiek jauną, tiek seną žmogų.

Pirmosios medicinos pagalbos tikslai:
  • Išsaugoti gyvybę.
  • Neleisti būklei blogėti ir apsaugoti nuo komplikacijų.
  • Užtikrinti sveikimą.
Gyvybės išsaugojimas. Svarbiausias tikslas, teikiant pirmąją medicinos pagalbą, išsaugoti nukentėjusio ar staiga susirgusio žmogaus gyvybę. Todėl labai svarbu atpažinti gyvybei pavojingą būklę, iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel.112 arba 033), atpažinti pagrindinių gyvybinių funkcijų (sąmonės, kvėpavimo ir kraujotakos) netekimą ir jas nedelsiant normalizuoti, kol atvyks medikai. Jei nukentėjęs žmogus turi sąmonę (artikuliuodamas šaukiasi pagalbos arba paprasčiausiai kalba, pvz., paklausus, kas atsitiko, pacientas suprantamai, aiškiais sakiniais paaiškina situaciją), tai rodo, kad yra bent iš dalies atviri kvėpavimo takai, oras per burną ir nosį, ryklę, gerklas, trachėją ir bronchus patenka į plaučius, yra pakankamas kvėpavimas ir deguonies patekimas krauju į smegenis. Tačiau tai dar nereiškia, kad viskas gerai. Nukentėjusio žmogaus skundų išsiaiškinimas, tikslingas bendravimas, viso kūno apžiūra, t. y. ar yra kraujavimų, žaizdų, lūžių padeda įvertinti būklę ir tinkamai suteikti pirmąją medicinos pagalbą. „ABC“ – dažniausiai naudojama mnemonika, padedanti atsiminti svarbiausių sąmonės netekusio nukentėjusio žmogaus gyvybinių funkcijų įvertinimo ir užtikrinimo seką.

„A“ (angl. Airway) – užtikrinti atvirus kvėpavimo takus atlošiant paciento galvą ir pakeliant apatinį žandikaulį, nes nesąmoningų pacientų liežuvio šaknis ir antgerklis gali užkristi ir uždaryti kvėpavimo takus; greitai apžiūrėti burną. Jei nukentėjęs žmogus patyrė traumą, o šalia yra pagalbininkų, tai vienas jų, jau prieš kalbindamas nukentėjusį žmogų, rankomis imobilizuoja jo galvą ir kaklą.

„B“ (angl. Breathing) – įvertinti kvėpavimą ir prireikus atlikti įpūtimus. Reikėtų žinoti, kad įpūtimus gali sunkinti paciento užkritusi liežuvio šaknis (tada pakartotinis taisyklingas galvos atlosimas ir apatinio žandikaulio pakėlimas bus naudingi) ir užspringimas, t. y. svetimkūnio patekimas į kvėpavimo takus. Įtarti, kad nesąmoningas nukentėjęs žmogus užspringo, padeda nesėkmingi įpūtimai, pakartotinai taisyklingai atlošus galvą ir pakėlus apatinį žandikaulį. Be to, svarbu nesupainioti su agoniniu kvėpavimu (pavieniais savaiminiais įkvėpimais), kuris atsiranda per pirmąsias staigios mirties minutes ir gali būti painiojamas su normaliu kvėpavimu. Agoninis kvėpavimas nėra veiksmingas kvėpavimas. Tokiu atveju gydoma taip, lyg kvėpavimas būtų išnykęs.

„C“ (angl. Circulation) reiškia įvertinti ir užtikrinti kraujotaką atliekant krūtinės paspaudimus, stabdyti kraujavimą. Ne medikams krūtinės paspaudimus rekomenduojama pradėti, jei nėra kvėpavimo, o medikams – iš pradžių įvertinti pulsą (čiuopti ne ilgiau 10 sek.) ir, jeigu jo nėra arba neaišku, ar yra, pradėti krūtinės paspaudimus. Jei įtariama, kad įvyko trauma (nukentėjęs žmogus guli šalia kelio, įvykio liudininkų pasakojimai ir kt.), greitai apžiūrima, ar nėra išorinio kraujavimo, kuris nedelsiant stabdomas tiesioginiu užspaudimu.

Nustatyta, kad anksčiausiai mirtį sukelia užverti kvėpavimo takai, vėliau – kvėpavimo išnykimas, tokiu atveju žmogus miršta greičiau nei netekęs kraujo. Neatlikę „A“ ir „B“ veiksmų, negalime atmesti nesąmoningo nukentėjusio žmogaus užspringimo arba liežuvio šaknies užkritimo sukeliantį kvėpavimo sustojimą, todėl „C“ veiksmai pradedami tik atlikus „A“ ir „B“ veiksmus.

Svarbu žinoti, kad nesąmoningas nukentėjęs žmogus, kuris nepatyrė traumos, dažniausiai miršta nuo pirminio širdies sustojimo. Jį dažniausiai sukelia skilvelių virpėjimas – chaotiška atskirų širdies raumens skaidulų elektrinė veikla, todėl širdis negali susitraukti ir išstumti kraują. Dėl šios priežasties labai svarbu kuo skubiau atlikti elektrinę širdies defibriliaciją (elektros šoką), siekiant atkurti normalią širdies elektrinę veiklą. Šis veiksmas priklauso „C“, tačiau dažnai, vertinant jo svarbą, išskiriamas ir žymimas raide „D“ (angl. Defibrillation). Tuo tarpu traumą patyręs nukentėjęs žmogus miršta dažniausiai ne nuo širdies pažeidimų, bet nuo kitų priežasčių: kvėpavimo takų užkimšimo svetimkūniu, kraujavimo ir kt. Jei nesąmoningas nukentėjęs žmogus kvėpuoja ir nėra traumos požymių, t. y. nėra pažeisto stuburo, tada, siekiant apsaugoti nuo liežuvio šaknies užkritimo arba užspringimo vėmalais, jį galima paversti į stabilią šoninę padėtį. Jei, pavertus į tokią padėtį, kvėpavimas sustoja, nukentėjusįjį reikia atversti ant nugaros ir atlikti „ABC“. 

Būklės stebėjimas ir apsaugojimas nuo tolesnių arba naujų pažeidimų. Būtina žinoti, kad nukentėjusio žmogaus būklė bet kada gali kisti, todėl labai svarbu nuolat stebėti pagrindines gyvybines funkcijas: sąmonę (bendrauti su nukentėjusiu žmogumi, jei jis sąmoningas), kvėpavimą (stebėti kvėpavimo dažnį ir gilumą), kraujotaką (čiuopti pulsą, apžiūrėti visą kūną, ar nekraujuoja), o prireikus atlikti „ABC“ veiksmus. Prieš pradedant gaivinimą, labai svarbu, kad gaivintojas labai greitai įvertintų būklę ir galimą pavojų sau, nukentėjusiam žmogui ir aplinkiniams: eismo judėjimą,
krintančias nuolaužas, sklindančius dūminis, ugnį, dujas ir kt. ir imtis visų įmanomų atsargumo priemonių.

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmų sekos. Palengvinti veiksmų sekos atsiminimą padeda įvairios mnemonikos, pavyzdžiui, minėta „ABC“ mnemonika. „ABC“ nusako pagrindines gyvybines funkcijas, t. y kvėpavimą ir kraujotaką, kurias galima palaikyti turimomis priemonėmis. Tačiau ji nerodo sąmonės ir aplinkos veiksnių, greitosios medicinos pagalbos iškvietimo, todėl atsiranda išplėstinių mnemonikų, kurios turi trūkstamų veiksmų, pvz., „DR ABC”. „D“ (angl. Dangerous) reiškia aplinkos veiksnių įvertinimą, „R“ (ang“. Response) – sąmonės įvertinimą. „C–C–C“ (angl. Check–Call–Care) – pirmoji „C“ reiškia aplinkos veiksnių ir nukentėjusio žmogaus sąmonės įvertinimą, antroji „C“ – greitosios medicinos pagalbos iškvietimą, trečioji „C“ – pirmosios medicinos pagalbos teikimą, kol atvyksta medikai. Lietuviškas „C–C–C” atitikmuo „P–P–P“ (Patikrink–Paskambink–Padėk).

PIRMOJI PAGALBA, TEIKIAMA GYVYBEI PAVOJINGŲ BŪKLIŲ ATVEJAIS

Ūminė liga ir sužeidimas – tai žmogaus sveikatai ir gyvybei pavojingos būklės, kurių metu privaloma teikti pirmąją medicinos pagalbą. Ūminė liga – blogėjanti žmogaus fizinė būklė, kai reikia neatidėliotinų medicinos veiksmų ir priemonių. Ūminės ligos: miokardo infarktas, alerginė reakcija, insultas ir kt. Sužeidimas – dėl išorinio poveikio atsiradęs žmogaus kūno struktūros arba (ir) funkcijos sutrikimas (pvz., lūžęs kaulas nukritus nuo aukšto objekto).

Pavojingos būklės skirstomos į pavojingas gyvybei ir pavojingas sveikatai. Žmogaus gyvybei pavojingos būklės (kritinės būklės) – tai būklės, kai sutrinka kvėpavimo, kraujotakos, galvos smegenų veikla ir kitos organizmo funkcijos, kai reikia gaivinti ir imtis kitų medicinos pagalbos priemonių, stengiantis išsaugoti žmogaus gyvybę. Kritinės būklės metu sutrinka organizmo gebėjimas įsotinti kraują deguonies arba deguonies įsotintą kraują pernešti į visus organus. Sveikatai pavojingos būklės metu nebūna sutrikęs organizmo gebėjimas įsotinti kraują deguonies arba deguonies įsotintą kraują pernešti į visus organus, tačiau lieka medicinos pagalbos poreikis, nes sveikatai pavojinga būklė gali pereiti į gyvybei pavojingą būklę.

Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai. Pirmosios pagalbos teikėjas yra vienas svarbiausių būtinosios medicinos pagalbos teikimo grandinių. Jis pirmasis turi atpažinti pavojingą būklę ir greitai priimti teisingus sprendimus. Pirmosios pagalbos teikėjo veiksmai lemia nukentėjusiojo išgyvenamumą.

Teikiančiojo pirmąją medicinos pagalbą uždaviniai:
  • Atpažinti pavojingą būklę.
  • Greitai įvertinti būklę ir imtis atitinkamų veiksmų.
  • Iškviesti greitąją medicinos pagalbą (skambinti tel. 112 ar 033).
  • Suteikti pirmąją medicinos pagalbą, kol atvyks medikai.
Kaip atpažinti pavojingą būklę? Pirmas žingsnis gelbstint gyvybę yra budrumas ir mokėjimas atpažinti pavojingą būklę. Ją nustatyti padeda išoriniai požymiai: neįprastas garsas, vaizdas, kvapas, išvaizda ir elgsena (žr. 1 lentelę).

1 lentelė. Pavojingos būklės požymiai
1_lentel__.jpg
Pirmosios medicinos pagalbos veiksmai ir psichologinės užtvaros. Atpažinę pavojingą būklę, privalote ją įvertinti (nustatyti, ar negresia pavojus jums, nukentėjusiajam ir aplinkiniams, įvertinti nukentėjusio žmogaus būklę) ir imtis reikiamų veiksmų (iškviesti greitąją medicinos pagalbą, teikti pagalbą, kol atvyks medikai). Greitosios medicinos pagalbos iškvietimas (tel. 112, 033) yra svarbus pirmosios pagalbos veiksmas. Greitai atvykusi greitoji medicinos pagalba padidina nukentėjusiojo galimybę išgyventi.

Kartais žmonės neatpažįsta pavojingos būklės arba atpažinę nesiima reikiamų veiksmų. Jie gali turėti įvairių priežasčių, kurios vadinamos psichologine užtvara, todėl vengia teikti pirmąją medicinos pagalbą:
  • Šalia daug stebėtojų.
  • Nukentėjusysis nepažįstamas.
  • Sužeidimas arba liga gąsdina.
  • Bijoma užsikrėsti.
  • Nežinoma, ką daryti, arba bijoma blogai padaryti.
Šių užtvarų suvokimas ir psichologinis pasirengimas padės jas įveikti, įgauti pasitikėjimo ir aktyviai veikti pavojingos būklės metu.

Šalia nukentėjusiojo esantys stebėtojai didina sumaištį. Jei būklė pavojinga ir šalia yra stebėtojų, privalote paklausti, ar reikia pagalbos. Tačiau turite įvertinti ir tai, kad aplinkiniai gali būti nusprendę, jog kažkas jau teikia pagalbą. Jūs galite jaustis nejaukiai, imdamasis iniciatyvos, tačiau galite būti vienintelis, žinantis ir galintis suteikti pirmąją medicinos pagalbą. Jei kas nors jau teikia pagalbą, reikėtų pasisiūlyti padėti. Pasirūpinti, kad aplinkiniai nekeltų pavojaus patys sau ir nukentėjėliui. Kartais gali tekti griežtai paprašyti jų atsitraukti ir padaryti daugiau vietos nukentėjusiajam žmogui ir pagalbos teikėjams. Be to, stebėtojai gali būti ir geri pagalbininkai. Jūs galite paprašyti iškviesti greitąją medicinos pagalbą, atnešti apklotų, atlaisvinti vietą arba tiesiog padėti teikti pagalbą. Stebėtojai gali suteikti informacijos apie įvykį, atpažinti nukentėjusįjį ir žinoti jo ligas ir kitus medicininius duomenis. 

Ūminė liga pasireiškia arba susižeidžiama dažniausiai namuose arba netoli jų, todėl nukentėjusysis gali būti jam pažįstamas arba draugas. Deja, taip būna ne visada. Nukentėjęs žmogus gali būti nepažįstamas ir jūs galite jaustis nejaukiai liesdami ir teikdami pirmąją medicinos pagalbą. Įtaką gali turėti ir tai, jog nukentėjusysis daug jaunesnis arba vyresnis už jus, skirtingos lyties arba rasės, užsienietis, neįgalus. Nepaisant to, nereikėtų pamiršti, kad nukentėjęs žmogus yra asmuo, kuriam tik jūs galite padėti.

Kartais nukentėjusieji gali keistai elgtis arba nebendrauti. Sužeidimas ar ūminė liga, įtampa ir kiti veiksniai (pvz., alkoholio ir kitų medžiagų abstinencijos sindromas) gali paversti žmones labai pažeidžiamais. Nereikėtų manyti, kad toks elgesys skirtas jums. Prisiminti, kad pavojinga būklė netgi ir švelniausią žmogų gali paversti suerzintu ir nemaloniu. Jeigu nukentėjusiojo elgesys ir veiksmai neleidžia teikti pagalbos, jūs vis dar galite jam padėti, t. y. kviesti greitąją medicinos pagalbą ir, kol atvyks medikai, raminti stebėtojus bei nukentėjusį žmogų. Jeigu jo elgesys kelia pavojų jums, turite atsitraukti.

Kartais nukentėjusiojo liga arba sužeidimai gali gąsdinti ir atrodyti nemalonūs. Kraujas, vėmalai, kvapai, žaizdos gali trukdyti teikti pagalbą, todėl, prieš teikdami ją, turite nusiraminti, susikaupti, naudoti apsaugines priemones. Jei reikia, trumpam atsitraukti, padaryti keletą gilių įkvėpimų ir toliau teikti pagalbą. Jei dar toliau negalite susikaupti ir teikti pagalbos, prašykite pagalbos šalia esančių žmonių, kad iškviestų greitąją medicinos pagalbą.

Pagalbos teikimas, kol atvyks medikai. Teikiant pirmąją medicinos pagalbą, visada būtina vykdyti greitosios medicinos pagalbos operatoriaus nurodymus, kol atvyks medikai.

Naudota literatūra: Daiva Narvilienė „Būtinoji medicinos pagalba ir intensyvioji slauga“.


Parengė visuomenės sveikatos priežiūros specialistė J. Kairytė-Daniūnienė


Atgal

Mūsų draugai