• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2009.12.21
Mityba ir vėžys

Ilgėjant žmonių gyvenimo trukmei, vėžys tampa neišvengiamas, nes jis susijęs su ląstelių senėjimu. Vėžio latentinis periodas - labai ilgas ir gali užtrukti kelis ar net keliasdešimt metų. Pavyzdžiui, rūkoriams vėžys išsivysto per 15-40 metų. Pasaulyje šiuo metu skiriami milžiniški pinigai vėžio tyrimams, kuriais siekiama ieškoti būdų, kaip pratęsti žmonių gyvenimą susirgus - vėžį norima kontroliuoti kaip diabetą, hipertenziją bei kitas ilgalaikes ligas. Lietuvoje žmonės su vėžiu išgyvena 18, 20 ar 25 metus ir dažnai miršta ne nuo jo, o nuo kitų ligų.

Netinkama mityba - vienas didžiausių rizikos veiksnių vėžiui atsirasti. Ji lemia 20 - 50 proc. navikų išsivystymo atvejų (rūkymas - 29 - 30 proc., reprodukciniai hormonai ir infekcijos - po 10 - 20 proc., elektromagnetinė spinduliuotė - 7 proc., alkoholis - 4 - 6 proc.). Didelės dalies piktybinių navikų būtų galima išvengti, jei būtų nuosekliai įgyvendinamos vėžio profilaktikos priemonės.

Antsvoris ir riebalai skatina vėžio atsiradimą

Sekti savo kūno formas turėti net tie, kurie neturi antsvorio. Riebus maistas (riebalai neturi viršyti 30 proc. paros maisto davinio energetinės vertės) skatina nutukimą. Valgančiųjų riebų maistą moterų krūties vėžio rizika 11 proc. didesnė, nei mėgstančių liesus patiekalus. Kuo daugiau riebalų suvalgoma, tuo daugiau jų nesuvirškintų pasiekia žarnyną ir sutrikdo virškinimą, tada gaminama daugiau tulžies rūgščių, kurios keičia storosios žarnos struktūrą ir ji tampa jautri kancerogenų poveikiui. Nutukusiųjų kūne intensyviau dauginasi vėžio ląstelės, nes jame sumažėja imuninių ląstelių, kurios stabdo vėžio vystymąsi. Be to, daugelis kancerogenų tirpsta riebaluose. Todėl vartojant daug riebalų padidėja kancerogenų kiekis organizme. Daugelio prieštaringai vertinamos transriebalų rūgštys, susidarančios kietinant aliejų ir gaminant margariną, gali itin padidinti riziką susirgti vėžiu.

Kalifornijos universitete dr. Rowan Chlebowski komanda 975 asmenims skyrė liesą dietą - po 33 gramus riebalų per parą. Šių sveikata buvo lyginama su 1462 moterų, gaunančių po 51 gramą riebalų per parą, sveikata. Gauta išvada, kad valgant liesą maistą apsisaugoma nuo krūties vėžio pasikartojimo.

Didelę antsvorį turintys žmonės dažniau serga žarnyno, gimdos, inkstų, prostatos, kasos, storosios žarnos, kiaušidžių, krūties (ypač antroje gyvenimo pusėje) vėžiu, tačiau svoris neįtakoja tokių vėžio rūšių, kaip sarkoma, odos vėžys. Be to, jei žmogus turi įgimtą polinkį sirgti vėžiu, jam nepadės nė sveika mityba.

Mėsa gali būti pavojinga

Apie galimą ryšį tarp skrandžio vėžio ir mėsos valgymo žinoma jau seniai. Svarbus vėžio rizikos veiksnys - valgomų produktų kiekis. Norintiems išvengti vėžio, specialistai siūlo iki 500 g per savaitę sumažinti kiaulienos, jautienos ir avienos kiekį.

Ilgametis raudonos mėsos vartojimas 20-60% padidina susirgimo vėžiu riziką bei sukelia nepalankius DNR pakitimus. Raudonos mėsos vartojimas siejamas su žymiai aukštesne rizika susirgti plaučių, stemplės, storosios žarnos, kepenų ir kitų rūšių vėžiu. Gyvūninių (sočiųjų) riebalų koncentracija, esanti mėsoje, žymiai padidina įvairių rūšių vėžio (storosios žarnos, krūties ir prostatos) susirgimo riziką.

Gana neseniai Pasaulinis vėžio tyrimų fondas (WCRF) nustatė tiesiosios žarnos ir raudonosios bei perdirbtos mėsos tarpusavio ryšį. Jo ekspertai rekomenduoja per savaitę suvalgyti ne daugiau kaip 300 g mėsos.

12 metų britų medikai stebėjo 61 000 gyventojų sveikatos būklę. Per šį laikotarpį 3350 tyrimo dalyviams buvo diagnozuotas vėžys. Iš jų 68 proc. asmenys valgė mėsą, 24 proc. buvo vegetarai, o 9,5 proc. valgė žuvį, bet ne mėsą. Paaiškėjo, kad vegetarai, lyginant su mėsėdžiais, žymiai mažiau rizikuoja susirgti skrandžio, šlapimo pūslės ir kraujo vėžiu. Vegetarų rizika susirgti kraujo vėžiu yra 45 proc. mažesnė, nei mėsą vartojančių žmonių. Taip pat gerokai mažesnė tikimybė, kad vegetarai, palyginti su mėsos produktus mėgstančiais žmonėmis, susirgs kaulų čiulpų vėžiu. Tiesa, mėsos atsisakę ir daržoves valgantys žmonės nėra pranašesni prieš žarnyno vėžį, tai pat tyrimas parodė, kad vegetarai turi kovoti su didesne rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu. Nustatytieji rizikos susirgti vėžiu tarp įvairios mitybos grupių skirtumai nepriklauso nuo kitų šių žmonių sveikatą lemiančių veiksnių, tarp jų rūkymo, alkoholio vartojimo ir antsvorio.

Ilgametis Vokietijos vėžio tyrimų centro darbuotojas, Nobelio premijos laureatas Harald zur Hauzen mano, kad nepilnai kepto jautienos kepsnio mėgėjams gali tekti gydyti piktybinį naviką. Ant grotelių kepto jautienos kepsnio viduje temperatūra tesiekia 60 laipsnių, o žmogaus papilomos virusas (ŽPV) išlieka temperatūroje iki 80 laipsnių. Taigi vėžį sukeliantys virusai gali išlikti nepakankamai iškepusioje mėsoje ir patekti į žmogaus organizmą, sukelti ląstelių mutacijas ir vėžį.

Netinkamai apdorojant ar laikant maistą jis gali tapti kenksmingas

image004_11.jpgMėsa, paukštiena, ilgai kepama aukštoje temperatūroje, netenka daugelio savo savybių ir tampa pavojinga, nes joje atsiranda net 17 rūšių kancerogenų. Švedų mokslinių tyrimų duomenimis, padidinus perdirbtos mėsos produktų vartojimą tik 30 g per parą, tikimybė susirgti skrandžio vėžiu padidėja 15-38 proc.

Į mėsos gaminių, kurie kepami aukštesnėje nei 110°C temperatūroje, sudėtį, įeina konservantas nitritas E 250. Nitritinė druska nuo seno vartojama gaminant mėsos masę, rūkytus mėsos gaminius. Mėsos produktuose, apdorotuose 130°C temperatūroje, gali formuotis nitrozaminai, kurie gali būti kancerogeniški, tad kepant produktus, kurių sudėtyje yra nitritinių druskų, grilyje ar ant atviros ugnies, dūmuose esantys fenoliai jungiasi su nitritais ir taip susidaro pavojingi sveikatai nitrozofenoliai. E250 yra kone visose parduodamose virtose ar rūkytose dešrelėse ir dešrose. Dauguma žarnų adenomos ir žarnų vėžio tyrimų, kurių metu analizuojamas mėsos ar jos produktų kepimo būdas, rodo padidėjusią riziką, susijusią su aukštoje temperatūroje keptos mėsos ar jos produktų vartojimu. Maisto pramonėje nitritines druskas griežtai nustatytais kiekiais vartoti leidžiama, o gamintojai neprivalo įspėti vartotojo, kad produktas gali turėti šalutinį poveikį. Tokias dešreles galima tik virti arba troškinti.

Mėsos ar jos produktų kepimas aukštoje temperatūroje gamina ir heterociklinius aminus bei policiklinius aromatinius hidrokarbonatus, kurie didina vėžio susidarymo riziką. Tai sukelia ne pats kepimas grilyje, bet kepimas aukštoje temperatūroje. Mityba, kurioje gausu grilyje, barbekiu, keptos ant liepsnos ar keptuvėje mėsos, gali padidinti skrandžio, gaubtinės žarnos ir tiesiosios žarnos vėžių riziką.norint sumažinti tokių kenksmingų medžiagų formavimąsi, būtina prieš kepant nuo mėsos pašalinti matomą riebalų sluoksnį. Ją marinuoti geriausia marinate be aliejaus.

Manoma, kad karštas maistas gali būti stemplės vėžio priežastimi. Valgomo maisto temperatūra turi būti 36-38ºC.

Aukštoje temperatūroje gaminant maistą, kuriame gausu angliavandenių, jame padaugėja kancerogeninės medžiagos akrilamido. Daugiausiai šios vėžį sukeliančios medžiagos rasta skrudintose, keptose skrudintuve, keptuvėje ar orkaitėje bulvėse, bulvių traškučiuose, sausainiuose, kai kurių rūšių duonoje. Kuo tamsesnė keptų bulvių spalva, tuo daugiau jose kancerogeninių medžiagų. Patartina bulves virti, o kempant nelaukti, kol paruduos - užtenka, kad gražiai pagelstų.

Sausainiuose kancerogenų atsiranda, kai jų tešla kildinama naudojant amonio bikarbonatą. Etiketėje jis žymimas E503. Beje, ta pačia medžiaga kartais kildinama ir duonos gaminių tešla. Tokiu atveju nepatartina valgyti duonos plutos, nes joje akrilamido gali būti 10 kartų daugiau nei minkštime.

Sūrus maistas įtakoja skrandžio vėžio išsivystymą. Sūri mėsa sąlygoja nitrozaminų, veikiančių kancerogeniškai, susidarymą. Dirbtiniai saldikliai taip pat siejami su vėžio grėsme.

Neteisingai laikant maisto produktus, juose gali kauptis mikotoksinai. Šiomis medžiagomis labai dažnai būna užteršti riešutai, taip pat jų randama pieno ir mėsos produktuose, grūduose, miltuose, kavoje, prieskoniuose. Ūmūs apsinuodijimai mikotoksinais reti, tačiau lėtiniai apsinuodijimai dažnai yra nediagnozuojami.

Augalai gali apsaugoti

Žmonės, kurie valgo didelį kiekį augalinės kilmės maisto, ne taip rizikuoja susirgti tam tikromis onkologinėmis ligomis. Daržovėse, vaisiuose, nemaltuose grūduose ir pupose gausų priešvėžinių fitocheminių medžiagų. Fitocheminės medžiagos yra natūralūs augalinio maisto elementai, kurie saugo ląstelių DNR nuo pažeidimų. Augaliniame maiste aptinkama tūkstančiai skirtingų fitocheminių medžiagų. Manoma, kad jos veikdamos kartu su vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis, padeda sumažinti vėžio riziką.

image006_7.jpgMokslininkai teigia, kad maistinių skaidulų, kurių daugiausiai yra augaliniame maiste, turintis maistas mažina riziką susirgti virškinimo organų vėžiu. Riebalams virškinti organizmas gamina daug tulžies rūgščių, kurios didina vėžio riziką. Maistas, kuriame gausu augalinių skaidulų, mažina tiek tulžies rūgščių, tiek įvairių kancerogenų koncentraciją virškinamajame trakte, aktyvina žarnų peristaltiką, tad žarnų turinys, taip pat ir jame esantys kancerogenai, pašalinami greičiau. Dietologai rekomenduoja kasdien suvalgyti 20-30 g skaidulų per dieną.

Rekomenduojame per dieną suvalgyti bent trijų skirtingų spalvų daržovių ar vaisių. Pomidoruose esantis ir juos raudonai nudažantis likopenas saugo nuo grėsmės susirgti virškinimo sistemos bei prostatos vėžiu. Šiek tiek likopeno yra ir abrikosuose bei melionuose. Likopenas atsparus karščiui, o termiškai apdorotas netgi labiau tinka organizmui. Svogūnuose yra retos veikliosios medžiagos kvarcetino, kuris ne tik malšina uždegimus, naikina bakterijas, bet ir mažina kancerogenų poveikį. Česnakas moterims sumažina pavojų susirgti kiaušintakių vėžiu. Špinatai turi liuteino- manoma, kad šis antioksidantas saugo nuo ligų, kurias sukelia laisvieji radikalai. Liuteino yra ir kitose tamsiai žaliose lapinėse daržovėse.

Japonų mokslininkai įrodė, jog žmonių, penkerius metus kasdien vartojusių morkų, špinatų, raudonųjų pipirų, moliūgų ir salotų, mirtingumas nuo skrandžio vėžio sumažėjo 25 proc.

Svarbiausia, kad mityba būtų įvairi

Dieta, kurioje maža riebalų, alkoholio ir druskos, bet daug šviežių vaisių, daržovių ir neskaldytų grūdų, gali padėti užkirsti kelią kai kuriems vėžio tipams. Pasirinkite produktus, turinčius daug skaidulų, vitaminų ir mineralų, antioksidantų, mažai riebalų. Reikėtų keletą kartų per dieną valgyti vaisių ir daržovių, rupios duonos ir kruopų, vengti vartoti kiaušinius, padažus, riebią mėsą, riebius pieno produktus. Fizinis aktyvumas taip pat bus naudingas.

Norint apsisaugoti nuo vėžio, labiausiai pagelbės šie produktai: šalto spaudimo alyvų aliejus, apelsinai, braškės, braziliški riešutai, brokoliai, Briuselio kopūstai, česnakas, kiviai, kopūstai, lašiša, mangai, morkos, pomidorai, raudona ir oranžinė paprika, rėžiukas, rupių miltų duona, saldžiosios bulvės, saulėgrąžos, svogūnai, špinatai... Naudingiausia pirkti arba savam darže išaugintas daržoves, arba ekologiškus, kuo mažiau užterštus produktus.

Venkite baltų duonos ir pyrago gaminių, geriau rinkitės juodą ar tamsią duoną ir tokius jos gaminius, kurie butų kuo mažiau perdirbti, apdoroti. Baltus ryžius stenkitės keisti laukiniais ar rudais. Nors žalioji arbata turi priešvėžinių savybių, tačiau, kad gautume jos teigiamą poveikį, jos reikia išgerti labai daug.

Sintetiniai vitaminai, kad ir visiškai identiški natūraliems, neturi tokio profilaktinio priešvėžinio poveikio, kaip natūralūs maisto produktai. Kodėl taip yra, mokslininkai kol kas neišsiaiškino.

Alkoholį gerti reikia saikingai, o dar geriau išvis negerti. Nors saikingai geriamas vynas apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, tačiau alkoholiniai gėrimai gali sukelti burnos ertmės, stemplės, kepenų, net ir krūties piktybinius navikus. Pats alkoholis nėra kancerogenas, tačiau organizmui jį pasisavinant, išskiriama labai toksiškų medžiagų.


Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai