• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2010.06.10
Birželio 14 - Pasaulinė kraujo donorų diena

3a9d40a426.jpg

Milijonai žmonių skolingi savo gyvenimus žmonėms, kurių jie niekada nesutiks – žmonėms, kurie laisvai, be jokio atlyginimo, paaukojo savo kraują. 2000 m. vykusią Pasaulinę sveikatos dieną „Kraujas gelbsti gyvybes. Saugus kraujas prasideda nuo manęs“ lydėjo toks entuziazmas, kad nuspręsta rasti būdą padėkoti tiems žmonėms, kurie dovanodami kraują gelbsti gyvybes ir iš to nesitiki jokios naudos (išskyrus moralinį pasitenkinimą). Taip kasmet birželio 14 dieną pradėta švęsti Pasaulinę kraujo donorų dieną.
2010 metų kraujo donorų dienos šūkis – „Naujas kraujas pasauliui“. Šių metų diena orientuota į jaunus žmones, tad visame pasaulyje organizuojami renginiai, kurių metu tikimasi patraukti jaunimo dėmesį. Jaunų donorų kvietimas ir išlaikymas pagerins ilgalaikį saugumą ir pakankamą apsirūpinimą krauju, taip pat skatins ir sveiką gyvenseną. Kadangi pasaulyje kraujo poreikis nuolat auga, jaunuoliai gali ne tik dovanoti savo kraują, bet ir įkalbėti kitus žmones tapti donorais.
Lietuvoje, kaip daugelyje Europos Sąjungos šalių, siekiama, kad liktų tik neatlygintina donorystė. Nuo nepriklausomybės atgavimo iki 1995 metų ji ir buvo grindžiama tokiu principu, tačiau 1996 metais įteisinta mokama donorystė. 2003 metais papildytas ir pataisytas Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymas NR.IX-1755, kuris paskatino duoti kraujo ar jo sudėtinių dalių nemokamai. Neatlygintina donorystė yra vienas iš Europos Sąjungos reikalavimų. Jos direktyvose rekomenduojama nutraukti mokėjimą už kraują. Kad nereikėtų baimintis, jog nebeliks donorų, Lietuvoje tai daroma palaipsniui.
Kraujo reikšmė organizmui labai didelė – jis perneša dujas, maisto medžiagas, medžiagų apykaitos produktus, vitaminus, hormonus, elektrolitus, padeda palaikyti organizmo temperatūrą, saugo organizmą nuo svetimkūnių ir parazitų, palaiko organizmo pusiausvyrą (homeostazę) – pastovų pH ir jonų pasiskirstymą. Suaugęs žmogus turi apie 5 litrus kraujo, kuris sudaro apie 6-8% visos kūno masės. 40 – 45 proc. kraujo tūrio sudaro eritrocitai, leukocitai ir trombocitai. Likusi dalis – plazma. Plazmoje esantis baltymas fibrinogenas dalyvauja krešėjimo procesuose. Plazma be fibrinogeno vadinama kraujo serumu. Ramybės metu kraujagyslėmis cirkuliuoja ne visas kraujas, tam tikra jo dalis „sandėliuojama“ blužnyje, kepenyse. Prireikus šios sankaupos išmetamos į bendrą kraujo apytaką. Net netekus ketvirtadalio kraujo, organizmas gyvuoja be ryškesnių sutrikimų.
Pirmasis rašytiniuose šaltiniuose minimas kraujo perpylimo atvejis buvo atliktas prancūzų gydytojo Jean‘o – Baptiste‘o Denis‘o XII amžiuje. Šis bandymas baigėsi nesėkmingai, nes žmogui buvo perpiltas avies kraujas. 1605 m. vokietis A.Libavijus sukonstravo vamzdelį kraujui perpilti. Pirmasis sėkmingas kraujo perpylimas atliktas 1818 metais. Tik daugiau kaip po 80 metų nustatytos 4 kraujo grupės (A, B, AB ir 0). Kraujo saugojimo ir transportavimo galimybes mokslininkai aktyviai tyrinėti Pirmojo pasaulinio karo metu, kai sužeistiems kareiviams to ypatingai reikėjo – tačiau to pasiekta tik Antrojo pasaulinio karo metu. Vėliau atrastos Rh kraujo grupės, kraują pradėta laikyti plastmasiniuose maišeliuose... Šiuo metu kraujo tikrinimo testų kokybė, norint užtikrinti kraujo saugumą ir su perpylimu susijusią riziką, atidžiai kontroliuojama.
Dar iki šiol nepavyko pagaminti kraujo dirbtiniu būdu. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams. Didžioji dauguma pasaulio gyventojų neturi galimybės gauti saugaus kraujo. Nors kasmet kraujo duoda 80 mln. žmonių, tik 38 proc. jo surenkama besivystančiose šalyse, kuriose gyvena 82 proc. pasaulio gyventojų. Jeigu 5 proc. žemės gyventojų kraują aukotų reguliariai, reikalingų atsargų niekada nepritrūktų. Kasdien Lietuvoje 100 – 120 žmonių prireikia kraujo. Kad būtų užtikrintas toks poreikis, būtina, kad didžiųjų miestų kraujo centrus kasdien aplankytų bent 400 donorų.
Kraujas duodamas ne dažniau kaip kas 60 dienų. Kraują gali duoti sveikas ne jaunesnis kaip 17 metų amžiaus, sveriantis ne mažiau kaip 50 kg žmogus, kurį kraujo centro gydytojas įvertina tinkamu donorystei. Surinktas kraujas (apie 450 ml) laboratorijoje suskaidomas į dalis (trombocitai, eritrocitai, plazma). Po kraujo davimo galima pajusti skrandžio sutrikimus, galvos svaigimą, dūrio vietoje keletą savaičių gali būti mėlynė. 15 minučių po kraujo davimo reikia ramiai pasėdėti, išgerti šiltos arbatos, užkąsti. Raištį nuo rankos galima nusiimti po 4 valandų. Paros bėgyje reikėtų gerti daug skysčių, stengtis aukštai nekelti rankos, nesportuoti, nevartoti kraują skystinančių medikamentų.
Kraujo netekusiam žmogui būtinas kraujo perlylimas. Tam naudojamas konservuotas tos pačios grupės (taip pat atsižvelgiama į Rh faktorių) donorų kraujas. Kartais perpilamas ne visas kraujas, o jo dalis. Eritrocitų masė perpilama tuomet, kai yra labai ryški mažakraujystė. Jei žmogus kraujuoja dėl krešėjimo faktorių arba trombocitų stokos perpilama šviežia šaldyta plazma arba trombocitų masė.

Lietuvoje Pasaulinė kraujo donorų diena taip pat bus minima - visi kraujo donorai, donorystės savanoriai ir geros valios žmonės kviečiami kartu išskleisti 300 kv.m. dydžio kraujo donorystės plakatą:

Kvietimas2010pgr.jpg

Daugiau informacijos
http://www.wbdd.org/
http://www.who.int/worldblooddonorday/en/

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė



Atgal

Mūsų draugai