• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2010.07.22
Vaikų fizinio pasyvumo “investicija” į ateitį: lėtinės ligos

run_boy_run1.jpgFizinis aktyvumas suprantamas kaip kūno judesiai, kurių rezultatas yra didesnis negu ramybės lygmens energijos išeikvojimas. Fizinis aktyvumas gali vykti keturiose srityse: laisvalaikio, profesinėje, namų ruošos ir mobilumo.
Lietuvoje atliktas tyrimas tarp 7-8 klasės moksleivių atskleidė, kad mokiniai mažai turi žinių apie sveiką maistą ir mitybą. Jaunuoliai sunkiai išvardina pagrindines sveiko maisto sudėtines dalis, apie pusė apklaustųjų nesugebėjo paaiškinti kas yra racionali mityba. Daugiau nei pusė mano, kad maitintis reikia 2-3 kartus dienoje, arba atsižvelgiant į apetitą, nors mitybos specialistai rekomenduoja maitintis 5-6 kartus dienoje, tam kad visų organų sistemos būtų tolygiai apkrautos ir maistas geriau įsisavinamas. Vertinant pagal lytį berniukų žinios daug prastesnės nei mergaičių. Mokiniai stokoja žinių apie fizinį išsivystymą ir fizinį pajėgumą, nepajėgia paaiškinti sąvokų: fizinės ypatybės, hipodinamija, koks fizinių pratybų skaičius per savaitę rekomenduojamas sveikatinimo tikslais, kiek valandų reikia miegoti pagal amžių. Didžioji dauguma nelanko jokių sporto būrelių, ar sporto mokyklos, trečdalis neužsėmė jokia sportine veikla. Moksleiviai tarp sveikatą lemiančių veiksnių išskyrė buitinių sąlygų pagerinimą, aktyvų mankštinimąsi, alkoholio, rūkymo atsisakymą. Užsienio patirtis rodo, kad efektyviausiai skatinant gyventojų fizinį aktyvumą veikia ilgalaikės ir fizinio aktyvumo skatinimo programos kurios skatina kasdieninį fizinį aktyvumą, o ne papildomą fizinį aktyvumą užimtos darbo dienos pabaigoje. Mokyklose pagrindinio ugdymo programose kūno kultūra ir sveikatos ugdymas nėra laikomi lygiaverčiu dalyku tarp kitų bendrojo lavinimo dalykų, nedaug moksleivių į mokyklą eina pėsčiomis arba važiuoja dviračiu. Fizinis aktyvumas konkuruoja su tokiomis laisvalaikio praleidimo formomis kaip TV, Internetas, kompiuteriniai žaidimai. Fizinį aktyvumą riboja prastas rekreacinių zonų pasiekiamumas, estetinis nepatrauklumas, nesaugumas. Apriboja mažas socialinis ekonominis statusas. Mažesnes pajamas turintys didelių miestų gyventojai bei jų vaikai turi prastesnes galimybes fiziniam aktyvumui ir mažiau pasitiki savo fizinio aktyvumo gebėjimais. Fizinį aktyvumą riboja nepalanki socialinė aplinka, t.y. šeima, darbo vieta, draugai, mokykla. Vaikų požiūrį į fizinį aktyvumą, mitybą, sveikatą, suformuoja tėvai. Vaikai kopijuoja suaugusiuosius, nori būti panašūs į juos, todėl jei tėvai patys neturi sveikos gyvensenos pagrindų, stokoja žinių ir nesistengia sveikai gyventi kasdienybėje, tai daug mažiau vaiko sampratą įtakos kiti faktoriai.
Fizinis pasyvumas sukelia viso kūno , sistemų, atskiro organo negalavimus ar sutrikimus:
  • silpni skeleto raumenys,
  • sumažėjęs kaulų tankis, 
  • padidintas cholesterolio kiekis,
  • hyperglikemia,
  • glucosuria
  • nutukimas,
  • bloga aerobinė ištvermė,
  • tachikardija
Jaunesniame amžiuje diabetas - ankstyvo apakimo, širdies, inkstų ligų, galūnių amputacijos ir insulto grėsmė.
Apie 11% JAV vaikų ir paauglių nutukę. 60% 5 – 10 metų nutukusiųjų vaikų būdinga “uodega”: biocheminiai ir/arba klinikiniai širdies ir kraujagyslių sistemos pokyčiai, hiperlipidemijos, padidinto kraujospūdžio, cukraus kiekio rizika. 1982 – 1994 10 kartų padidėjo paauglių sergančiųjų diabetu.

Kiek kainuoja fizinis pasyvumas?

priešlaikinė mirtis - 250, 000 atvejų per metus.
JAV chroninių ligų gydymui išleista:
1987 – 272,2 bilijonai dolerių;
2001 – 396 bilijonai dolerių.
Pagrindinis gyvenimo kokybės rodiklis yra fiziškai aktyvi gyvensena.


Atgal

Mūsų draugai