• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2010.08.03
Saugokimės žaibo

79050918_b579602cdc.jpgĮpusėjusi vasara lepina karštomis dienomis bent kartkartėmis dangų čaižo žaibo kirčiai ir prapliumpa lietus. Nuo seno žmonės pagarbiai minėjo Perkūną ir bijojo jo bausmės. Buvo tikima, kad šventintos kadagio šakelės, laikomos namuose, padeda žmogui išlaikyti sveikatą, apsaugo namus nuo žaibo.
Susidūrus su gaivališka gamtos jėga elgiantis neatsargiai galime skaudžiai nukentėti, būti suluošinti ar netekti turto. Žaibas - natūrali elektros krūvio iškrova, kuri susidaro atsiradus skirtingiems potencialams tarp debesų ir žemės. Žaibo poveikis pasireiškia kaip tiesioginis žaibo išlydis, arba visais dažniais kintantis magnetinis laukas. Žmonės dažniausiai nukenčia, jei žaibuojant stovi šalia medžio ar netoli vandens. Nutrenktas žmogus būna smarkiai apdegęs. Žaibo smūgis gali pažeisti vidaus organus, raumenis, gali lūžti kaulai, sutrikti kvėpavimas, sąmonė, išsivystyti šokas, sustoti širdis. Todėl žaibuojant būtinai elkimės atsakingai, saugokime save, patarkime kaip elgtis artimiesiems bei laikykimės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rekomendacijų:
• Žaibuojant arba griaudžiant nebūti lauke, uždaryti langus ir duris, dūmtraukių sklendes, ventiliacijos angas, kad nebūtų skersvėjų, galinčių pritraukti kamuolinį žaibą.
• Griaudėjimo metu nesiartinkite prie elektros linijų, žaibolaidžių, lietvamzdžių, antenų, nestovėkite prie lango, išjunkite televizorių, radiją ir kitus elektros prietaisus.
• Perkūnijos metu pavojinga liesti metalines pastato konstrukcijas, vamzdynus, būti arti elektros laidų, antenų, langų, durų bei namo lauko sienų, už kurių angų dideli medžiai.
• Nuo žaibo patikimai apsaugo automobilis, tik reikia įtraukti anteną, uždaryti langus ir nesiliesti prie jo metalinių konstrukcijų.
• Jeigu audra užklupo lauke, patariama nesislėpti po aukštais pavieniais medžiais, prie stulpų arba pastatų sienų, neieškoti prieglobsčio greta žaibolaidžių, metalinių bokštų ar aukštų kaminų ir vengti aukštesnių atvirų vietų.
• Geriausia pasislėpti krūmuose arba atsitūpti ant šlapios žolės, nuokalnėje, apėmus rankomis kelius.
• Žaibuojant ypač pavojinga būti šalia vandens telkinių.
• Perkūnijai užklupus maudantis, žvejojant ar besiirstant valtimi, nedelsiant reikia skubėti į krantą.
• Griaudžiant patariama nebėgioti, nevažiuoti motociklu ar dviračiu, nelaikyti rankose metalinių daiktų, pvz skėčio koto.
• Pamačius kamuolinį žaibą, rekomenduojama elgtis ramiai, nejudėti ir prie jo nesiartinti, nebandyti paliesti jo kokiu nors daiktu, nes gali įvykti sprogimas. Taip pat nepatartina bandyti nuo jo bėgti, kadangi oro srovė gali jį pritraukti prie žmogaus.
Elektros traumos sunkumas priklauso nuo srovės stiprumo ir įtampos, elektros srovės kontakto su visu kūnu vietos. Ištikus nelaimei nukentėjusiajam teikite pirmąją pagalba ir kvieskite medikus. Pagalbą teikite atsižvelgdami į sužalojimo pobūdį - sutvarstykite žaizdą, nudegimą, neplėškite prilipusių drabužių. Pradėkite pradinį gaivinimą. Nesant kvėpavimo, po 2 įpūtimų iš karto pradėkite 30 krūtinės ląstos paspaudimų. Gaivinkite kol: nukentėjusysis atsigaus, atvyks GMP visiškai išseks jėgos ar kils pavojus jūsų pačių sveikatai.
Kviečiant pagalbą labai svarbu tiksliai informuoti kas atsitiko, kur atsitiko, kiek nukentėjusiųjų ir kokia jų būklė, taip palengvinsite medikų pasiruošiamuosius darbus.
Nukentėjusįjį būtina vežti į gydymo įstaigą, nors jis ir jaustųsi gerai, nes komplikacijų gali atsirasti vėliau.


Atgal

Mūsų draugai