• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2011.02.08
Buvimas saulės šviesoje ir vitaminas D gali sumažinti riziką susirgti išsėtine skleroze

sun.jpgŽmonės, daugiau laiko praleidžiantys saulės šviesoje ir tie, kurie suvartoja daugiau vitamino D, gali būti mažiau linkę sirgti išsėtine skleroze (IS), pranešama RM Lucas, A.L. Ponsonby, K. Dear ir kt. darbe „Sun exposure and vitamin D are independent risk factors for CNS demyelination“ (Neurology , 2011; 76 (6)). Išsėtinė sklerozė (IS) yra centrinės nervų sistemos (galvos smegenų ir nugaros smegenų) autoimuninė liga, liga. Tai lėtinė liga, kuri paprastai pasireiškia protarpiniais priepuoliais (atkryčiais). Priklausomai nuo ligos eigos, jaučiamas nuovargis, pasikartojantys skausmai, pasireiškia koordinacijos ir kalbos sutrikimai. IS daugeliu atvejų prasideda jauniems suaugusiems žmonėms. Iki šiol nėra rastas būdas išgydyti išsėtinę sklerozę ir nežinoma, kokiomis priemonėmis užkirsti kelią ligos pradžiai.

Išsėtinę sklerozę greičiausiai sukelia daugybė veiksnių: genetinė dispozicija, amžius, rasė, virusai, socialinė-ekonominė padėtis, geografinė padėtis, klimatas. IS labiausiai paplitusi platumose, esančiose toliau nu pusiaujo - Šiaurės Europoje, Šiaurės Amerikoje, Pietryčių Australijoje bei Naujojoje Zelandijoje. Rečiausiai liga sutinkama tropiniuose ir subtropiniuose regionuose. Pirmieji požymiai dažniausiai pasireiškia 20-40 metų žmonėms. Moterys šia liga serga dažniau nei vyrai.

Tai buvo pirmasis tyrimas, kuriame dalyvavo pirmuosius simptomus turėję žmonės bei tie, kuriems liga nediagnozuota. Anksčiau tirdavo žmones, jau sergančius išsėtine skleroze, tad sunku ištirti, ar buvimo saulėje trukmė bei mitybos įpročiai gali daryti įtaką šiai ligai.

Tyrime dalyvavo 216 18 – 59 m. amžiaus žmonių su pirmaisiais išsėtinės sklerozės požymiais, jie lyginti su 395 panašaus amžiaus žmonėmis be galimų IS simptomų. Dalyviai pranešė kaip ilgai skirtingais gyvenimo periodais jie buvo veikiami saulės, mokslininkai matavo jų odos pažeidimus, sukeltus saulės poveikio bei melanino kiekį odoje. Vitamino D lygį (dėl saulės poveikio, mitybos ir papildų vartojimo) tyrė atlikdami kraujo tyrimus.

Mokslininkai nustatė, kad UV poveikiui kiekvienam odos kvadratiniam metrui padidėjant 1000 kilodžaulių (UV poveikis dalyviams svyravo nuo 500 iki 6000 kilodžaulių kvadratiniam metrui), pirmųjų IS simptomų pasireiškimo rizika sumažėja 30 proc. Asmenims, kurių oda labiau pažeista saulės, tikimybė pasireikšti pirmiesiems IS simptomams buvo 60 proc. mažesnė negu tiems, kurių oda pažeista mažiau. Žmonėms, kurių kraujyje užfiksuoti didžiausias vitamino D kiekis, tikimybė, jog pasireikš pirmieji simptomai, buvo mažesnė. Tiesa, per ilgai būti saulėje taip pat negerai – padidėja odos vėžio rizika. Saulės poveikio nauda neįrodyta žmonėms, kurie jau serga IS.


Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai