• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2011.11.16
Savižudybės

suicide_2.jpgSavižudybė – save nukreiptas veiksmas, kurio pagrindinis tikslas yra mirtis. Egzistuoja įvairūs požiūriai į savižudybę. Daugelyje religijų tai yra labai smerktina nuodėmė, kai kuriose šalyse laikoma sunkiu nusikaltimu.

Savižudybių statistika

Sudėtinga nustatyti tikslų savižudžių skaičių pasaulyje, kadangi tokie atvejai būna nutylimi. Dėl iškreiptų duomenų sudėtinga lyginti įvairių šalių duomenis. Be to, savižudybės faktą ne visada galima tiksliai konstatuoti.

PSO teigimu, kasmet nusižudo beveik milijonas žmonių – po vieną kas 40 sekundžių. Didžiausias savižudžių skaičius yra Baltijos valstybėse, kur kasmet nusižudo apie 40 iš 100 000 žmonių. Lietuvoje veikia kelios organizacijos, vykdančios savižudybių prevenciją. Deja, savižudybių skaičius išlieka itin didelis: nuo 1993 mūsų šalis pirmauja pasaulyje pagal vyrų savižudybių skaičių, o Europoje yra pirmoji ir pagal moterų savižudybes. Kaip savižudybės priežastys Lietuvoje išskiriamas žmonių tarpusavio susvetimėjimas, nepasitikėjimas aplinkiniais, beviltiškumo, beprasmiškumo jausmas, pesimistinis požiūris į aplinką.

Savižudybių padaugėja esant ekonominiam nestabilumui Daugiausiai savižudybės atvejų yra tarp išėjusių į pensiją, išsiskyrusių, bevaikių, vienišų žmonių. Išsivysčiusiose valstybėse dažniau žudosi vyrai, tačiau moterys dažniau mėgina tai daryti. Taip yra todėl, kad vyrai renkasi „efektyvesnius“ metodus, be to, moterys dažniau renkasi „nesėkmingą“ savižudybę tiesiog norėdamos atkreipti dėmesį į situaciją. Be to, vyrai labiau linkę į depresiją, patiria daug didesnį visuomenės stigmatizavimą ir didesnį socialinių ryšių trūkumą.

Savižudybės būdas skiriasi skirtingose šalyse. Pvz., JAV populiariausia nusišauti, Skandinavijoje, Azijos šalyse – nusinuodyti, Singapūre, Niujorke – nušokti nuo tiltų, pastatų, Lietuvoje - pasikarti. Didesnė dalis moterų palyginti su vyrais savižudybės būdą pasirenka nusinuodijimą, pasiskandinimą, nušokimą nuo aukšto pastato, tilto ir panašiai.

Savižudybės rizikos veiksniai

Rizikos veiksniai, didinantys savižudybių tikimybę gali būti skirstomi į 2 kategorijas – asmeninius ir socialinius. Prie asmeninių priskiriami psichikos sutrikimai, fiziniai sutrikimai, defektai, ligos bei socialinė atskirtis. Socialiniai veiksniai apima socioekonominius ir šeimos veiksnius, tokius kaip skyrybos, nedarbas, stresą keliantys gyvenimo įvykiai.

Psichosocialinės savižudybės priežastys būna labai individualios ir įvairios:

  • Vienatvė. Savižudybės grėsmė ypač reali tiems, kurie gyvena vieni, atsiskyrę, prie nieko neprisirišę, neturintys pareigų.
  • Šeimos statusas. Didžiausia savižudybių rizika yra tarp našlių išsiskyrusių žmonių, viengungių.
  • Gyvenimo stereotipo lūžis. Pasireiškia persikėlus gyventi kitur, pradėjus mokslus naujoje mokymo įstaigoje, išėjus į pensiją ir kt.
  • Ankstesni mėginimai nusižudyti arba savižudis giminėje.
  • Verterio efektas. Savižudybių pagausėja nusižudžius įžymybei arba pažįstamam žmogui. Po jauno žmogaus savižudybės bendraamžių savižudybės rizika išauga 6–7 %, suaugusiųjų – 2–3 %. Konfliktai, stresai, krizės. Žmogus tampa itin jautrus ir ryžtasi savižudybei.
  • Finansinės – ekonominės problemos. Ekonominiai stresoriai nustatyti 24 % savižudybių.
  • Bedarbystė. Savižudybės rizika padidėja 4-5 kartus.
  • Socialinis statusas. Daugelyje šalių 3-8 kartus daugiau savižudybių pasitaiko tarp žemiausio sluoksnio žmonių. Nustatyta didesnė stomatologų, medikų, vaistininkų, policininkų, teisininkų, meno žmonių, psichologų savižudybių rizika.
  • Agresyvumas, impulsyvumas.
  • Gyvenimo prasmės praradimas. Tai gali įvykti bet kuriuo amžiaus tarpsniu, bet ypač dažnai – paauglystės ir senyvo amžiaus.
  • Psichikos ligos. Psichikos sutrikimai gali būti savižudiško elgesio priežastis ne tik tiesiogiai dėl psichopatologinių veiksnių, bet ir dėl ligos sukeliamų psichosocialinių, ekonominių, socialinių problemų. Atliktų psichologinių autopsijų duomenimis, 31–57 % nusižudžiusiųjų turėjo asmenybės sutrikimų.
  • Metų laikas. Vasaros tipo depresijos kur kas pavojingesnės nei žiemos.
  • Gausus alkoholio vartojimas gali būti savižudiškas. Apgirtus nusižudoma gan dažnai.
  • Somatinės ligos. Jos dažnai sukelia skausmą, negalią, bedarbystes, riboja socialinį gyvenimą.

Ženklai, kad žmogus ruošiasi žudytis

Savižudybės procesas nėra negrįžtamas: ne kiekvienas, kuris galvoja apie savižudybę, ketina tai daryti, ne kiekvienas, kuris ketina, bando nusižudyti ir ne kiekvienas, kuris bando žudytis, tikrai miršta. Savižudybė dažniausiai nėra impulsyvus veiksmas, o ilgiau trunkančio proceso rezultatas. Šio proceso etapai:

  • mintys apie savižudybę;
  • ketinimas nusižudyti;
  • bandymas nusižudyti.
  • Požymiai, kad žmogus gali bandyti nusižudyti:
  • Jis apimtas nevilties, bejėgiškumo, depresijos, pesimizmo, pradeda gerti, vartoja narkotikus.
  • Staiga keičiasi jo elgesys.
  • Nepaiso pavojų gyvybei.
  • Keičiasi interesai.
  • Pradeda ruošti testamentą.
  • Daug kalba, rašo, piešia mirties tema.
  • Kalba apie savižudybę tiesiogiai arba netiesiogiai. Apie 80 procentų ketinančių nusižudyti kalba apie savo ketinimus arba netiesiogiai tai parodo
  • Jau yra bandęs nusižudyti.
  • Mini konkretų savižudybės laiką ir vietą.

Kaip išvengti savižudybės

Į grasinimą ar mėginimą nusižudyti reikia žiūrėti rimtai, net jeigu taip elgiasi paaugliai, kuriems toks elgesys būdingas. Visada dėmesingai išklausykite, atvirai klauskite asmens, kas jį kamuoja, bandykite jį prakalbinti. Jei negaluojantysis išsipasakoja artimam žmogui, prireikus nevengia ir specialisto pagalbos. Nemėginkite įkalbinėti nesižudyti. Leiskite žmogui suprasti, kad juo rūpinatės ir jį suprantate, kad jis nėra vienišas.

Nepaliaudami raginkite ligonį nedelsiant kreiptis į gydytoją arba psichikos sveikatos priežiūros darbuotoją. Ištikus krizei, nugabenkite ligonį į psichikos sveikatos centrą ar psichiatrijos ligoninės priėmimo skyrių . Jeigu ligoniui paskiriamas medikamentinis gydymas, būtinai domėkitės, ar pacientas laikosi gydytojo nurodymų.

Savižudybių prevencija:

  • Psichinių galių atkūrimas keliant optimizmą, padedant įveikti stresą
  • Mokymas apie savižudybes, įtraukiant rizikos faktorius, pavojaus signalus, pagalbos galimybes. Iš dešimties nusižudžiusiųjų aštuoni yra aiškiai kalbėję apie savo ketinimus, dauguma linkusių į savižudybę nedviprasmiškai įspėja apie savo ketinimus.
  • Konsultavimo ir medicininės pagalbos specialistų tinklo plėtimas
  • Smurto namuose ir mokyklose mažinimas
  • Savižudybės priemonių pasiekiamumo mažinimas
  • Pagalba rizikos grupėms
  • Tyrimų vykdymas



Atgal

Mūsų draugai