• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2012.02.13
Europos epilepsijos diena

types_of_epilepsy2.jpgApie epilepsiją, liaudiškai „nuomariu“ vadinamą, buvo žinoma jau antikos laikais. Viduramžiais sergančiųjų epilepsija globėju laikytas Šv. Valentinas. Europos Epilepsijos Diena pirmą kartą paminėta 2011 metų vasario 14 dieną, susitarta, kad ji bus švenčiama kasmet, antrą vasario pirmadienį. Tokį sprendimą 2010 metais priėmė Tarptautinis Epilepsijos Biuras, vienijantis viso pasaulio epilepsija sergančiųjų organizacijas ir Tarptautinės Lygos prieš Epilepsiją Europos komisiją.

Europos Epilepsijos dienos tikslas – plačiai nušviesti visuomenę apie problemas, susijusias su epilepsija. Epilepsija yra lėtinis neurologinis smegenų funkcijų sutrikimas, pasireiškiantis besikartojančiais priepuoliais. Pasaulyje ja serga daugiau nei 50 mln. žmonių, Europoje apie 6 mln., Lietuvoje – apie 24 000, iš kurių 4 000 — vaikai. Visi šie žmonės turi teisę į tinkamą gydymą, išsilavinimą, darbą. Skatinama, kad kiekviena Europos valstybė pažymėtų šią dieną įvairiuose lygmenyse, nušviečiant sergančiųjų ir jų šeimų problemas, šiuolaikinės pagalbos standartus, sklaidant su liga susijusius mitus, diskutuojant apie socialinius, darbo, teisinius apribojimus bei ieškant sprendimo būdų.

European_Epilepsy_Day_February_13th_2012.pngŠi liga gali atsirasti bet kuriame amžiuje dėl nervų ląstelių pažeidimo, sukeliančio besikartojančius priepuolius. 2/3 žmonių epilepsijos priepuoliai gali būti kontroliuojami vaistais, kitiems priepuoliai kartojasi dažniau nei kartą per mėnesį, kai kuriems ir kasdien. Epilepsija serga įvairiausio amžiaus žmonės. Priepuolių neįmanoma prognozuoti – jie gali ištikti bet kuriuo metu ir bet kurioje vietoje - tad kiekvienas mūsų bet kada galime atsirasti šalia tokio ligonio

Epilepsijos priepuoliui būdinga aiški pradžia ir pabaiga, o tarp priepuolių žmogus paprastai jaučiasi tarsi sveikas. Priepuolį sukelti gali virusinės infekcijos, oro pokyčiai, stresas, miego ir poilsio trūkumas, karštis, alkoholis, ryški ir mirganti šviesa. Kad žmogų ištiko būtent epilepsijos priepuolis galime įtarti iš šių požymių: sąmonės praradimo, seilėtekio, kūno dalių ir veido traukulių, orientacijos sutrikimo, odos pokyčių (tampa lyg marmurinė). Žmogus nereaguoja į supančią aplinką, o vėliau neatsimena tuo metu buvusių įvykių.

Poster2.jpgPasirūpinkite, kad ligonis nesusižeistų – pašalinkite aštrius bei dūžtančius daiktus ar perneškite jį į saugią vietą, ką nors padėdami po galva paguldykite jį ant šono, atlaisvinkite rūbus, stebėkite, kad neužspringtų liežuviu ir į burną nekiškite jokių daiktų. Atminkite, jog nereikia trukdyti traukuliams ir žmogų laikyti. Greitąją pagalbą reikėtų kviesti jei žmogus ilgokai neatgauna sąmonės, jei priepuolis trunka daugiau nei 5 minutes, jei susižeidė, jei kyla temperatūra. Jei priepuolis užsitęsė ilgiau nei pusvalandį – tai jau pavojinga gyvybei. Nedelsiant medikus reikėtų kviesti nėščiajai bei kūdikiui.

Dėl priepuolių grėsmės pacientai gyvena nuolatinėje baimėje, kad priepuolis gali ištikti bet kur. Epilepsija yra slepiama, sergantieji vengia apie ją kalbėti viešai. Lietuvoje iki šiol epilepsija sergantieji lieka išstumti iš visuomenės, neužtikrinamos jų teisės gauti reikalingas ir kokybiškas sveikatos priežiūros bei reabilitacijos paslaugas. Nustatyta, kad socialinių veiksnių poveikis daugeliui sergančiųjų yra daug didesnis, nei pačios ligos.

Video 

Plakatas

Plakatas2


Atgal

Mūsų draugai