• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2012.02.17
Išvenkime traumų

Besikeičiančios oro sąlygos daug darbo užkrauna gatves prižiūrintiems specialistams. Tačiau ir atidus šaligatvių ir gatvių stebėjimas kartais gyventojus žiemos metu gali priversti pasijusti nejaukiai. Šaltuoju, arba slidžių kelių bei šaligatvių, tampančių čiuožyklomis, laiku dažniausiai pasitaikančios traumos - sumušimai, sąnarių raiščių patempimai ir lūžiai. Dažnesni rankų, spindulinio kaulo tipinės srities, t.y. arti riešo, lūžiai. Tokias traumas dėl slidžių šaligatvių ar laiptų galime patirti kiekvienas. Nors tarp nukentėjusiųjų dažniausiai patenka vyresni žmonės, tačiau traumų patiria įvairaus amžiaus gyventojai.

Labai dažnai pasitaiko, kad didžiules traumas patiria žmonės, išėję į gatvę būdami neblaivūs. Jie mažiausiai saugosi tamsiuoju paros metu, įeina į važiuojamąją kelio dalį, neužsideda detalių, atspindinčių šviesą (atšvaitų), neįvertina slidumo rizikos. Neretai nuotykiai baigiasi netgi mirtimi, jau nekalbant apie lūžius ar sumušimus. Be to, atsiranda ir sušalimo, galūnių nušalimo rizika.

Norint išvengti traumos, geriausia būtų apeiti slidžias vietas, bet ne visada įmanoma. Išvengti traumos gali padėti tokia profilaktika:

  • Būtina yra įvertinti aplinkybes, oro sąlygas, susiplanuoti savo darbus kitaip, jeigu lauke yra ypač slidu. Jei būtiniausių reikalų atidėti negalima, iš namų išeiti reikia bent 15-20 minučių anksčiau, kad būtų galima pasirinkti nors ir ilgesnį, bet mažiau slidų kelią. Einant patartina žiūrėti po kojomis, prieš kertant gatvę įsitikinti, kad automobilis tikrai sustos.
  • Labai svarbu žiemą avimos avalynės padas: jis turi būti gruoblėtas, nenudilęs. Jei batai seni ar slidžiais padais, reikia įsigyti jų įtvarus. Prasidėjus šalčiams, moterims, norinčioms išvengti žiemos traumų, geriausia būtų visiškai atsisakyti aukštakulnių batų ir avėti batus žema pakulne.
  • Vilkėti judesių nevaržančius drabužius. Svarbūs ir aksesuarai. Neretai moteris parpuola tik todėl, kad lemiamą akimirką jai sutrukdo pasipainiojęs ilgas šalikas ar nuo peties slystantis rankinuko diržas. Tamsiu paros metu užsidėti šviesą atspindinčius atšvaitus.
  • Reikia būti itin atsargiems prekybos centrų prieigose, nes ten dažniausiai būna labai slidu, atsargiai lipti laiptais, leistis į nuokalnes. Šiose vietose neretai virstama atgal ir sutrenkiama galva. Tokios traumos gali būti labai pavojingos.
  • Senukams ar neįgaliesiems, besinaudojantiems lazda ar ramentais, ant jų reikia uždėti specialų antgalį.
  • Nešuliams geriau naudoti krepšius su ratukais, kad bent viena ranka būtų laisva ir galima būtų prisilaikyti turėklų. Dar geriau – kuprinė, kad abi rankos būtų laisvos ir būtų lengviau išlaikyti pusiausvyrą.
  • Griūnant reikia stengtis pasiremti rankomis: jų kaulų lūžiai mažiau sudėtingi nei šlaunikaulio.
  • Žiemą reikia atsargiau elgtis gatvėse. Vairuotojai dažniau nesuvaldo automobilių ir užkliudo pėsčiuosius, jeigu šie staiga išbėga į gatvę arba neatsargiai eina kelkraščiu. Negalima prarasti budrumo net šviesoforų reguliuojamose sankryžose, ypač žengiant nuo šaligatvio į gatvę, kol kai kurie automobiliai dar nesustoję.
  • Žiemą ir vairuotojai dažniau patiria traumas. Neįgudusiems, neseniai pradėjusiems vairuoti automobilį, žiemą geriau jo nevairuoti. Vairuotojas turi būti deramai apsirengęs ir apsiavęs, kad niekas nevaržytų judesių. Prie sėdynės turi būti pritvirtintas atlošas galvai, kad avarinėje situacijoje pavyktų išvengti sunkios kaklo traumos. Būtina segėti saugos diržą.

Na o kaip elgtis jei traumos išvengti nepavyko? Štai keltas patarimų:

  • Pirmiausia, kol bus suteikta profesionali pagalba, sužeistą sritį reikia imobilizuoti, šaldyti ledu, sniegu (neįnešant į žaizdą galimos infekcijos). Specialių šaldomųjų skysčių purškalo ar tepalų forma galima įsigyti vaistinėse.
  • Pirmą antrą parą šalčio procedūros yra geriausia priemonė, kai patempiami raiščiai ar sausgyslės, kai yra kraujosruvų (mėlynių). Netinka spirito kompresai. Kad, sutrikus kraujotakai, audiniai netintų bei nesusidarytų mėlynių, pažeistą sritį reikia sutvarstyti.
  • Šildymo procedūros tinka 3–4 parą po traumos. Taikomos ankstyvuoju laikotarpiu jos tik pablogintų situaciją.
  • Žmonėms atsidūrusiems šalia nukentėjusio svarbu žinoti taisyklę: „Pirmiausia – nepakenk“, t.y. neišmanant geriau nesistengti padėti. Tačiau privalu suteikti pirmąją pagalbą – atšaldyti pažeistą sritį, imobilizuoti, kuo skubiau iškviesti medikus ar saugiai gabenti sužeistąjį į gydymo įstaigą.

Saugiau jaustumėmės, jei žiemą šaligatviai ir kiemai būtų gerai prižiūrėti. Kai tam neskiriama pakankamo dėmesio ar taupomos ūkinės išlaidos, prarandame labai daug. Paprasčiausias lūžis gyja palyginti ilgai, 1,5 mėn. ir ilgiau, žmonės praranda darbingumą, o valstybės biudžetas – lėšų. Apsaugoti save ir kitus nuo traumų yra daugybė būdų. Jei kiekvienas nukastų sniegą ne tik savo kieme, bet ir už tvoros, nuo šaligatvio, ar pabarstytų jį sniegą tirpdančiomis medžiagomis, būtų daug saugiau jam pačiam, kaimynui ir praeiviui. Jei su kastuvais išeitų į kiemą daugiabučio gyventojai – smagiai pasimankštintų, pabendrautų ir jų kojos bei automobiliai neklimptų sniege.

Visuomenės sveikatos specialistė Simona Bikaitė


Atgal

Mūsų draugai