Book Appointment

© Union Dental. All rights reserved. Powered by YOOtheme.

Kalėdinis bei naujametinis laikotarpis dažnam sukelia dvejopus jausmus

Šis kalėdinis bei naujametinis laikotarpis dažnam sukelia dvejopus jausmus – džiugesys dekoruojant namus, ieškant dovanų artimiesiems, savotiškas pakylėjimas, tačiau kartu ir liūdesys, o kai kuriuos apninka net depresyvios nuotaikos. Kodėl taip nutinka? Apie tai manodaktaras.lt kalbasi su psichologe Monika Kuzminskaite.

Tad kodėl šis laikotarpis, rodos, toks dviprasmiškas jausmų atžvilgiu?

Jei kalbėtume apie konkretų žmogų, atsakyti galbūt būtų galima ir tiksliau. Didelėms grupėms priežasčių gali būti labai daug, o patikimos statistikos surinkti, deja, nėra lengva. Todėl dalinsiuos savo klientų patirtimis.

Kalėdinis ir naujametinis laikotarpis turi džiaugsmo tradiciją – mes tikimės, ieškome, stengiamės kurti pozityvias emocijas, tam turime laukiamų tradicijų ir vis randame naujų. Ir dažnai šias emocijas išties ir sukuriame – mums patinka atsipalaiduoti, skaniau valgyti, daugiau pirkti, susitikti rečiau matomus žmones.

Tačiau šalia įsipina ir kita neatskiriama dalis – kai kam nėra, pas ką sugrįžti (matyti, kaip visi, rodos, aplinkui tuo tik ir dalinasi, tik paryškina suvokimą, kad toks džiaugsmas mums nepasiekiamas). Kai kuriems gal atrodo, jog privalo dalintis ir ruoštis daugiau, negu gali, kad šventė turėtų būti švenčiama kitaip, nei tai atrodo kitiems šventės dalyviams. Galiausiai, ilgas ir intensyvus pasiruošimas tiesiog išvargina, o sustoti ir pailsėti atrodo nešventiška ir lyg neleistina.

Ar yra būdų, kaip „save pakrauti“?

Be jokios abejonės, geriausia būtų neišsekti tiek, kad pradėtų matytis perdegimo ženklai. Labai padėtų kiek sulėtinti tempą, vis savęs paklausiant – ar tikrai man to reikia? – ir neskubant į šį klausimą atsakyti. O jei jau atrodo, kad nėra kitos išeities ir pasiruošimas šventėms ūžia uragano greičiu, svarbu suprasti, kad tam reikia jėgų.

Jėgų šaltiniai visada tie patys, reikia:

  • gero miego,
  • sveiko maisto,
  • daug šviesos,
  • buvimo lauke,
  • fizinio aktyvumo
  • emociškai teigiamų patyrimų.

Tai nėra nei naujos, nei nežinomos priemonės, tačiau svarbiausia yra tai, kad jomis reikia naudotis – tik tada jos bus veiksmingos.

„Stebuklingai“ greitai ir efektyviai veikiančios priemonės, kuri būtų suderinama su intensyvaus darbo mėnesiu, deja, nėra. Mano nuomone, lengviau pasiruošimą susiaurinti iki svarbiausių dalykų ir jį sulėtinti. Daugiau dovanų ar daugiau maisto visada atneš daugiau nuovargio, o ne daugiau laimės. Netvirtinu, kad tada nereikia visiškai nieko, bet tarp „nieko“ ir „be galo daug“ yra labai daug tarpinių sprendimų.

Kaip nepersistengti tame kalėdiniame šurmulyje? Į ką labiausiai susikoncentruoti?

Tai labai asmeninis dalykas. Kiekvienam svarbiausi dalykai yra vis kitokie, ir nėra šventinio recepto, kuris tiktų visiems. Bendra tendencija turbūt ir yra viena – įsitikinimas, kad daugiau bus geriau. Mums dažniausiai nereikia to, ką per skubėjimą priskiriame kategorijai „reikia“.

Todėl, matyt, geriausia ir yra pradėti nuo savo asmeninių vertybių, tikslų, svajonių identifikavimo, atidžiai vengiant šį darbą baigti kuo greičiau ir pasiskolinti idėjas iš „kaip visi“ ar „žmonės taip daro“. Kiekvieną savo lūkestį dėl to, kaip viskas turėtų būti, kaip bus geriausia ar smagiausia – verta peržiūrėti.

Ką patartumėte tiems, kurie galbūt jaučiasi vieniši šiuo laikotarpiu, o gal net neturi su kuo sutikti šventes?

Susitikti su kitais vienišais žmonėmis! Vis pasvajoju apie tam tikslui ypatingai gerai galinčius pasitarnauti socialinius tinklus, gal net vienam iš retų tikrai gerų tikslų. Būtų nuostabu, jei žmonės dalintųsi erdvėmis, renginiais, kvietimais (pasvajokime praktiškai – tegul tai būna grotažymė #kaledoskartu) ir šventes sutiktų kartu.

Bus proga ir susitikti, ir susipažinti, ir nežaloti savęs tyčiniu užsidarymu nuo bendravimo. Žmonių yra, vienišų žmonių yra, yra noras bendrauti, nėra tik paskutinio žingsnio, konkrečios vietos ir laiko susitikti. Klaidinga manyti, kad visi turi, pas ką važiuoti, ir kad tik „aš esu vienišas“. O galimybė susitikti, bendrauti, dalintis ir yra tai, dėl ko labiausiai būtent iš šių švenčių laukiame.

Pošventinis laikas neretai būna dar liūdnesnis. Kaip tą liūdesį nugalėti, kaip išmokti gyventi ir džiaugtis tuo, kas vyksta dabar?

Visada balsuoju už taiką su emocijomis, o ne kovą su jomis. Natūralu, kad po dienos ateina naktis, o po intensyvesnio džiaugsmo ateina intensyvesnis liūdesys. Taip sukuriame balansą – tai natūrali, normali būsena, kurios reikia tam, kad pailsėtumėme.

Nėra natūralu gyventi nuolatiniame skubėjime, laukime, netgi nuolatiniame džiaugsme. Po švenčių ateina puikus metas išsimiegoti, susitvarkyti, atsiversti tuščius lapus naujiems planams, palaukti užgimstančių naujų planų, o tai – irgi dirva teigiamoms emocijoms.

Esu įsitikinusi, jeigu su liūdesiu nekovosime, jis labai greitai atliks savo darbą – ir gyvenimas tekės sava vaga. Liūdesys nėra liga. Mes turime puikų ir save susibalansuojantį psichikos mechanizmą, kuriam reikia leisti veikti, kurį reikia išklausyti. Liūdesys po švenčių dažniausiai reiškia, kad per šventes pavargome, todėl visų pirma visada siūlau apsvarstyti būtent tai. 


manodaktaras.lt informacija

Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras
Kur mes esame

Bažnyčios g. 39 A
LT-71123, Šakiai

Kontaktai
Darbo laikas
  • Pir - Ket

    8 - 17 val.

  • Pen

    8 - 15.45 val.

  • Šeš - Sek

    Nedirbame

Privatumo politika | Asmens duomenų apsauga

© Union Dental. All rights reserved.
Powered by YOOtheme.

© Visos teisės saugomos, Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras

Skip to content