• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikatos statistika

2014.04.14
Onkologinės ligos Šakių rajono savivaldybėje 2012 m.

Onkologinės ligos – viena aktualiausių visuomenės sveikatos problemų mūsų šalyje ir visame pasaulyje. Pasaulyje vėžys kasmet nužudo virš 7 mln. žmonių. Be to, kasmet išaiškinama daugiau nei 12 mln. naujų susirgimų piktybiniais navikais. Prognozuojama, kad 2020 m. pasaulyje nuo vėžio mirs virš 10 mln. žmonių, o dar 16 mln. – susirgs šia liga. Lietuvoje pagrindinių mirties priežasčių struktūroje piktybiniai navikai užima antrąją vietą. Sergamumas piktybiniais navikais Lietuvoje, kaip ir mirtingumas, tolygiai didėja.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2012 m. užregistruoti 17 734 vėžio atvejai, 2011 m. – 17 682 atvejai, 2010 m. – 17 810 atvejų, 2009 m.- 17 802 atvejai.
Mūsų šalyje imamasi ryžtingų veiksmų pirminės ir antrinės vėžinių susirgimų prevencijos srityje. Nuo 2007 m. pradžios uždrausta rūkyti viešojo maitinimo įstaigose, įsigaliojo griežtesni reikalavimai alkoholio reklamai bei prekybos apribojimai, 2004-2005 m. pradėtos vykdyti vėžio antrinės prevencijos programos. Gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencinė programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti 2004-ųjų vasarą. 2005 metų rugsėjį buvo patvirtinta Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio finansavimo programa, o gruodį – Priešinės liaukos vėžio ankstyvosios diagnostikos finansavimo programa. Jos visos finansuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.
Piktybiniais navikais sergančių asmenų skaičius Šakių rajone sumažėjo - 2008 m. jis siekė 6,24/1000 gyv., 2012 – 4,63/1000 gyv. (1 pav.). Šakių rajone vyrų piktybiniais navikais sirgusių daugiau negu moterų (5,14/1000 gyv. ir 4,17/1000 gyv.). Didžiausias sergamumas registruojamas 65 m. ir vyresnių amžiaus grupėje(13,25/1000 gyv.), antroje vietoje- 45-64 m. amžiaus grupė (6,11/1000 gyv.). Lietuvoje augantis sergamumas ir mirtingumas nuo vėžio atskleidžia esmines sveikatos apsaugos sistemos spragas – per mažas valstybės investicijas į ligų prevenciją, profilaktiką, ankstyvąją diagnostiką ir tinkamą gydymą, be to, sergamumas vėžiu didėja dėl senstančios populiacijos: vyresnio amžiaus žmonėms yra didesnė tikimybė susirgti.

Untitled_54.jpg
1 pav. Sergamumas piktybiniais navikais 1000 gyv. Šakių rajone ir Lietuvoje 2008 – 2012 metais.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Asmenų, sergančių piktybiniais trachėjos, bronchų ir plaučių navikais skaičius 2011 m. siekė 0,46/1000 gyv., 2012 - 0,4/1000 gyv. (2 pav.). Sergamumas šiais navikais Šakių rajone kiek mažesnis negu Lietuvoje (0,47/1000 gyv.), didžiausias jis Ignalinos rajone (0,78/1000 gyv.), mažiausias Pagėgių sav. (0,10/1000 gyv.). Vyrai serga dažniau nei moterys (0,80/1000 gyv. ir 0,05/1000 gyv.). Tabako gaminių vartojimas yra vienas didžiausių plaučių vėžio rizikos veiksnių. Lietuvoje 20 proc. visų mirčių priežastis yra su rūkymu susijusios ligos. Plaučių vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus vyrai, kurie visą gyvenimą rūkė. Susirgusios moterys arba pačios rūkė, arba gyveno su rūkančiu vyru ir tapo pasyvaus rūkymo aukomis. Kiti plaučių vėžio rizikos veiksniai – radonas, asbestas, kai kurie virusai, padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore.

Untitled_55.jpg
2 pav. Sergamumas trachėjos, bronchų ir plaučių piktybiniais navikais 1000 gyv. Šakių rajone ir Lietuvoje 2008 – 2012 metais.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Auga moterų sergamumas krūties piktybiniais navikais (visame pasaulyje krūties vėžys sudaro 2,9 proc. visų vėžių atvejų). Krūties piktybiniais navikais 2011 m. sirgo 0,52, 2012 m. – 1,01 moteris iš 1000-čio. Daugiausia sergančiųjų – 45-64 m. amžiaus grupėje (2,33/1000 mot.). (3 pav.). Sergamumas šiais navikais Šakių rajone didesnis negu Lietuvoje (0,94/1000 gyv.). Didžiausias sergamumas Birštone (1,60/1000 gyv.), mažiausias Neringoje- atvejų neregistruota.
Svarbiausi krūties vėžio rizikos veiksniai – moteriška lytis, amžius, negimdžiusi ar nežindžiusi moteris, didesnis hormonų kiekis kraujyje, rasė, ekonominis statusas ir jodo maiste trūkumas. Pasaulinio vėžio tyrimo fondo duomenimis, nuo 20 iki 40 proc. vėžio atvejų būtų galima išvengti sumažinus alkoholio vartojimą, didinant fizinį aktyvumą bei išlaikant sveiką svorį. Svarbiausia krūties navikų profilaktika – pakankama prevencija ir ankstyva diagnostika, padedanti ligą nustatyti ankstyvesnėje stadijoje.

Untitled_56.jpg
3 pav. Skirtingo amžiaus moterų sergamumas krūties piktybiniais navikais 1000 mot. Šakių rajone 2008 – 2012 metais.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Moterų sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais 2012 m. Šakių rajone išliko toks pat kaip ir 2011 m. (0,23/1000 mot.). Gimdos kaklelio piktybiniai navikai labiausiai paplitę 65 ir vyresnių amžiaus moterų grupėje – 0,45/1000 mot. (2.9.4 pav.). Sergamumas Šakių rajone mažesnis negu Lietuvoje (0,26/1000 gyv.). Didžiausias sergamumas mūsų Respublikoje yra Rietavo sav. (0,68/1000 gyv.), mažiausias – Neringoje ir Zarasų rajone- susirgimų neregistruota.
70 proc. visų gimdos kaklelio vėžio atvejų sukelia žmogaus papilomos virusas ŽPV. Patikimiausios prevencinės priemonės – profilaktinė patikra, vakcina, prezervatyvų naudojimas lytinių santykių metu. Šiek tiek riziką sumažina ir pakankamas vitaminų A, B12, C, E ir beta karotino buvimas maiste.

Untitled_57.jpg
4 pav. Skirtingo amžiaus moterų sergamumas gimdos kaklelio piktybiniais navikais 1000 mot. Šakių rajone 2008 – 2012 metais.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

2012 m. Šakių rajone vyrų, sergančių priešinės liaukos piktybiniai navikais, skaičius sumažėjo nuo 2,4/1000 vyr. 2008 m. iki 1,06/1000 vyr. 2012 m. Labiausiai priešinės liaukos navikai paplitę tarp 65 m. amžiaus ir vyresnių vyrų – 2012 m. 5,27/1000 vyr. Mūsų rajone sergamumas priešinės liaukos navikais mažesnis negu Lietuvoje (1,89/1000 gyv.). Didžiausias sergamumas – Utenos rajone (3,69/1000 gyv.), mažiausias – Pagėgių sav. (0,22/1000 gyv.).
Pagrindinės prostatos vėžio priežastys nežinomos, pirminiais rizikos veiksniai laikomi amžius ir šeimos istorija (vėžys labai neįprastas jaunesniems kaip 45 m. amžiaus vyrams, vidutinis diagnozavimo amžius – 70 m.). Vyrai, kurių pirmos eilės giminaičiai serga šiuo vėžiu, turi didesnę tikimybę susirgti. Nors mityba siejama su priešinės liaukos vėžiu, įrodymų rezultatai vis dar preliminarūs, tačiau, atrodo, mažesnis vitamino D kiekis kraujyje, multivitaminų dozės viršijimas (daugiau kaip 7 kartus savaitėje), folio rūgšties papildų naudojimas, didelis alkoholio vartojimas tikimybę susirgti padidina.
Kurį laiką augus asmenų, sergančių odos piktybiniais navikais, skaičiui 2010 m. Šakių rajone jis sumažėjo - iki 0,72/1000 gyv., tačiau 2012 m. vėl padidėjo 0,75/1000 gyv. 2012 m. odos piktybiniai navikai labiausiai paplitę ir vis auga tarp 65 m. amžiaus ir vyresnių asmenų (2012 m. rodiklis siekė 3,31/1000 gyv.) (5 pav.). 2009 m., 2010 m. ir 2011 m. odos piktybiniai navikai buvo labiau paplitę tarp moterų ( 2011 m. 0,99/1000 gyv. 2007 m.) negu tarp vyrų (2011 m. 0,46/1000 gyv. 2007 m.), 2012 m. „pirmauti“ padėjo vyrai (0,86/1000 gyv., moterys – 0,65/1000 gyv.). Šakių rajone sergamumas odos piktybiniais navikais mažesnis negu Lietuvoje (0,94/1000 gyv.). Didžiausias sergamumas Panevėžyje (1,37/1000 gyv.), mažiausias Neringoje ir Rietavo sav.- susirgimų neregistruota.
Odos vėžio atvejų daugėja, kadangi ilgėja žmonių gyvenimo trukmė, daugėja senyvo amžiaus žmonių, kurie pernelyg neatsakingai degindavosi saulėje kai buvo jaunesni, pakito gyvenimo įpročiai ir sąlygos – dabar mėgstama lankytis soliariumuose, dažniau keliaujama po pasaulį ir mėgaujamasi kaitria saule. Apie 75 proc. jaunų žmonių, reguliariai lankančių soliariumus, patiria padidintą melanomos riziką. Beje, tyrimais įrodyta, kad priemonės nuo saulės apsaugo tik nuo bazaliomos ir suragėjusių ląstelių karcinomos, o ne nuo piktybinės melanomos. Patikimiausio prevencijos priemonės – vengti ilgo buvimo saulėje, atsisakyti tabako gaminių, naudoti plataus spektro apsaugos nuo saulės priemones, blokuojančias Uva ir UVB spindulius. Neįrodyta, kad vitaminai ir antioksidantai turėtų patikimą poveikį saugantis nuo šios vėžio rūšies.

Untitled_58.jpg
5 pav. Skirtingo amžiaus asmenų sergamumas odos piktybiniais navikais 1000 gyv. Šakių rajone 2008 – 2012 metais.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Sergamumas odos melanoma palyginti su 2008 m. (0,05/1000 gyv.) išaugo (2012 m. siekė 0,09/1000 gyv.) (6 pav.). Mūsų rajone sergamumas šia liga mažesnis nei Lietuvoje (0,1/1000 gyv.). Didžiausias sergamumas registruojamas 65 m. ir vyresnių asmenų amžiaus grupėje (0,30/1000 gyv.). Dažniau serga vyrai (2012 m. 0,20/1000 gyv.) nei moterys (2012 m. susirgimų neregistruota). Didžiausias sergamumas Palangoje (0,25/1000 gyv.), mažiausias- Pakruojo r., Rietavo sav., Neringoje, Birštone, Ignalinos r., Radviliškio r., Kazlų Rūdos sav. (susirgimų neregistruota).

Untitled_59.jpg
6 pav. Sergamumas odos melanoma 1000 gyv. Šakių rajone ir Lietuvoje 2008 – 2012 metais.
Šaltinis: Higienos instituto Sveikatos informacijos centras

Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė-Daniūnienė












Atgal

Mūsų draugai