• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2015.03.19
Vanduo - gyvybės šaltinis

large.jpgKovo 22 d. minima Pasaulinė vandens diena. Vanduo - labiausiai paplitęs žemėje junginys. Vandens yra visuose gyvuosiuose organizmuose ir jis būtinas gyvybei palaikyti. 
Vandens įvairiuose organizmuose, jų organuose ir audiniuose yra labai daug. Suaugusio žmogaus organizme yra 68 - 70% vandens, iš jo kraujyje - 90%, raumenyse - 75%, kauluose - 28%. Vanduo turi įtakos visiems žmogaus organizmo gyvybiniams procesams. Su jo pagalba vyksta dauguma medžiagų apykaitos reakcijų, kurios užtikrina nenutrūkstamą gyvųjų audinių irimo ir regeneracijos procesą. Beveik visi organizmo cheminiai, fiziologiniai ir koloidiniai procesai (asimiliacija, disimiliacija, difuzija, osmosas ir kt.) vyksta vandens skiediniuose arba kartu su vandeniu. Skystoje vandens terpėje vyksta virškinimo ir maisto įsisavinimo procesai skrandyje ir žarnyne, gyvosios medžiagos sintezė organizmo ląstelėse.
Teigiama, kad vidutiniškai žmogui reikia 1,5 - 2,5 litrų vandens per dieną. Vandenį reikia gerti nedideliais kiekiais, tačiau visą dieną - po pusę ar pilną stiklinę. Tokiu būdu vanduo greičiau įsisavinamas, o vienu mauku suvartotas per didelis vandens kiekis gali pernelyg apkrauti inkstus. Verta pastebėti, kad vidutiniškai apie 1 litrą žmogus „sugeria" valgydamas (vandeningą maistą). Tad papildomai išgerti tereikia apie 1,5 litro vandens. 
Kai skysčių organizmui teikiama nepakankamai, kraujo specifinis tankis padidėja ir nuodingų medžiagų šalinimas sutrinka. Vanduo yra maistinga medžiaga. Jis gamina energiją. Vanduo tirpina visus mineralus, baltymus, krakmolą, kitus elementus ir kraujo pavidalu išnešioja juos po visą organizmą. Todėl jei organizmui skysčių pakanka, sužadinamas visas jo maitinimosi procesas, nes jį stabdančios toksinės medžiagos ištirpdomos vandenyje, o paskui pašalinamos per inkstus, odą, žarnyną ar plaučius. O leidę šioms toksinėms medžiagoms kauptis kūne, rizikuojame prisikviesti daug rimtų ligų. 

Konkrečiam žmogui reikalingas vandens kiekis yra individualus, priklausomai nuo mitybos įpročių, medžiagų apykaitos, išorinių aplinkybių ir kitų veiksnių. tačiau yra skaičiuojama, kad 35 ml skysčių pakanka vienam kūno svorio kilogramui. 
pvz. 70 kg (žmogaus kūno masė) x 35 ml = 2450 ml;

Fizinis krūvis stipriai padidina reikalingo vandens kiekį. Sportuojant geriausia gerti vandenį dar prieš tai, kai pajuntamas troškulys, nes tai signalas, jog organizmas pritrūko vandens.
Gerti reikėtų paprastą geriamąjį vandenį. Gazuoti, saldinti gėrimai, taip pat kava ir arbata, alkoholis vandens atsargų organizme nepapildo, o priešingai - vandenį šalina.

Jovarus_pasieks_geriamasis_vanduo_img_newsarticle560.jpgVanduo: draugas ar priešas?
Gerti vandenį, bėgantį iš čiaupo ar pasemtą iš šulinio, gali būti pavojinga. Čiaupo vanduo gali būti paveiktas cheminių preparatų, valančių aplinkos teršalus, o šulinio – trąšų, todėl toks vanduo ne padės, o pakenks žmogui. Renkantis vandenį, kurį ketiname vartoti kasdien, privalome atkreipti dėmesį į jo mineralizaciją. Jei vandenyje yra pernelyg daug mineralinių medžiagų, toks vanduo netinkamas vartoti kasdien. Didelės mineralizacijos vanduo negali būti geriamas kasdien, nes per didelis į organizmą patenkančių mineralų kiekis neigiamai veikia kai kuriuos organus – širdį, inkstus, kepenis. Tai labai pavojinga sveikatai, ypač vaikų, kūdikių organizmui. Ilgą laiką vartojant netinkamą vandenį galima apnuodyti organizmą, sukelti šalutinių reakcijų. Mineralinis vanduo yra gydomosios paskirties, jį rekomenduojama vartoti sergantiems virškinimo sistemos ligomis. Atidžiai skaitykite etiketę – daug mineralinių medžiagų turintis vanduo žymimas specialiu prierašu. 

Vandenį rekomenduojama gerti:
• rytą tik atsikėlus, kad pašalintumėte dehidrataciją, atsiradusią po ilgo naktinio miego.
• prieš pradedant mankštintis, kad būtų iš ko susidaryti prakaitui.
• prieš valgį. Optimalus laikas - likus pusvalandžiui iki valgio. Taip paruošiamas virškinimo traktas.
• praėjus dviem su puse valandos po valgio, kad užbaigtumėte virškinimo procesą ir pašalintumėte dehidrataciją, kuri atsiranda skaidant maisto produktus.

Visuomenės sveikatos specialistė Vilma Mažeikaitė


Atgal

Mūsų draugai