• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2016.04.07
Pasaulinei sveikatos dienai: Cukrinis diabetas – kas tai ir kaip tai kontroliuoti?

Šių metų Pasaulinės sveikatos dienos tema "Diabetas".1_60.jpg Vis dažniau pradeda kalbėti apie cukrinį diabetą, jo paplitimą ir keliamą grėsmę sveikatai. Ši liga darosi dažna ir rimta sveikatos problema globaliu mastu: labiausiai tose šalyse, kurioms būdingi spartūs kultūriniai bei socialiniai pokyčiai, gyventojų senėjimas, auganti urbanizacija, mitybos pasikeitimai, sumažėjęs fizinis aktyvumas ir nesveikas gyvenimo bei elgesio būdai. 2014 metais pasaulyje buvo užfiksuota maždaug 387 milijonai sergančiųjų cukriniu diabetu. Jei išliks dabartinė tendencija, skaičiuojama, jog per ateinančius 20 metų sergančiųjų skaičius išaugs maždaug iki 592 milijonų (kas 10 suaugęs). Remiantis Lietuvos sveikatos statistikos duomenimis, matyti, kad 2014 metais sergamumas cukriniu diabetu didėjo ir mūsų šalyje. 
Cukrinis diabetas – angliavandenių medžiagų apykaitos (metabolizmo) sutrikimas. Dažniausiai kalbėdami apie šį lėtinį sveikatos sutrikimą, tai įsivaizduojame kaip vieną ligą, tačiau rečiau yra žinoma, kad yra keletas šios ligos tipų, kurie skiriasi vienas nuo kito. Yra išskiriami keli tipai, kurių visų pagrindinis požymis yra padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje (glikemija): 
  • I tipo cukrinis diabetas;
  • II tipo cukrinis diabetas;
  • Nėštumo laikotarpio diabetas (pasireiškia gliukozės netoleravimu (pasipriešinimas „insulino“ hormonui) nėštumo laikotarpiu). Moterys, susirgusios šio tipo diabetu, turi didelę riziką jau sirgti arba išsivystyti vėliau ir kito tipo diabetui. 
Dėl didelio paplitimo ir stipraus poveikio sveikatai toliau šiame straipsnyje aptariami I ir II tipo cukrinis diabetas.
Kiekvieno žmogaus organizme yra organas, vadinamas kasa, kuri įprastai gamina hormoną, vadinamą „insulinu“. Sergantieji I tipo cukriniu diabetu, skiriasi nuo sveikų žmonių tuo, jog jų kasa negamina šio hormono. Taip atsitinka dėl to, jog ląstelės (β ląstelės, esančios kasoje), kurioms priklauso jį gaminti, buvo sunaikintos savo pačios imuninės sistemos. Sergantieji asmenys kiekvieną dieną turi leistis insuliną, taip pakeisdami turintį natūraliai gamintis insuliną. Jį galima tik sušvirkšti į poodinį sluoksnį, nes jis negali būti vartojamas per burną (taip yra suvirškinamas). Šio tipo diabetas dažnai dar vadinamas „nuo insulino priklausomu“ arba „jaunuolių“ diabetu. Nors juo galima susirgti bet kokio amžiaus, dažniausiai juo suserga vaikai arba paaugliai. I tipo diabetu sergančiųjų populiacija, palyginus su II tipo, nedidelė, serga tik apie 5 – 10%.

II tipo cukrinis diabetas dažniausiai diagnozuojamas suaugusiems ir vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau papildomą nerimą kelia tai, jog vis daugiau juo suserga ir jauni žmonės. Kitaip nei I tipo cukrinis diabetas, kuris pasižymi visišku insulino trūkumu, II tipui būdingas atsparumas/pasipriešinimas insulino pasisavinimui arba nepakankamas insulino išskyrimas. Daliai sergančiųjų nereikia pakaitinio insulino, nes pakankama glikemijos kontrolė gali būti pasiekiama kontroliuojant kūno svorį (mažinant jį), sportuojant bei vartojant gliukozę mažinančius preparatus (tabletės). Tačiau kitai daliai reikia pakaitinio insulino, nes pas juos yra didelis β ląstelių suardymas ir nebėra likusio insulino pačiame organizme. Tačiau β ląstelės nėra suardomos autoimuninės organizmo sistemos kaip I tipo atveju. Didžioji dalis sergančiųjų diabetu yra būtent II tipo, skaičiuojama, kad jų yra apie 90 – 95% (lyginant su I tipo). 
Laikui bėgant, cukrinis diabetas sukelia pokyčius kraujagyslėse ir nervų sistemoje, o tai veda prie įvairių komplikacijų. Labiausiai paplitusios: akių, inkstų bei nervų pažeidimai ir arterinės ligos, kurios paveikia širdį, smegenis bei periferinę kraujotaką. Kadangi kasa pati nebegamina insulino (I tipo cukrinis diabetas) arba insulinas sunkiai pasisavinamas (II tipo cukrinis diabetas), sergančiojo organizmui kyla sunkumų susitvarkyti su nuolatos kintančiu gliukozės kiekiu kraujyje. Būtent dėl to, siekiant išlaikyti kaip įmanoma optimalesnį ir artimesnį sveiko žmogaus gliukozės kiekiui kraujyje, sergantieji turi užsiimti stipria savi-priežiūra (angl. self-care), ligos kontrole bei valdymu, siekdami sumažinti riziką stiprioms ir vėlyvoms komplikacijoms.

2_30.jpgSusirgus šia liga ir norint toliau išlikti kaip įmanoma sveikesniems, reikia įgyti daugybę naujų žinių bei įgūdžių apimančių insulino ir/ar vaistų terapiją, mitybos pasikeitimus, darbą, keliones, fizinį aktyvumą, susitvarkymą su papildomomis ligomis, pėdų priežiūrą. I tipo cukrinio diabeto kasdieninė kontrolė apima pakaitinio insulino leidimąsį ir glikemijos tikrinimą, subalansuotą mitybą bei fizinį aktyvumą, siekiant išlaikyti gliukozės kiekio kraujyje svyravimų balansą. II tipo geri ligos rezultatai pasiekiami panašiai: svarbiausia fizinis aktyvumas, gerai pritaikyta dieta bei gliukozės kiekio kraujyje kontrolė, vartojant vaistus (tabletės) arba leidžiantis insuliną. Nors matyti, kad abu ligos tipai skiriasi savo specifika, tačiau jų valdymas gali būti apibrėžiamas tokiais pačiais elgesio būdais. 

3 esminiai elgesio būdai, reikalingi cukrinio diabeto kontrolei:
Insulino/vaistų vartojimas ir gliukozės kiekio kraujyje tikrinimas. Pasikeitęs gyvenimo būdas (susirgus) turi būti priderintas prie insulino/vaistų vartojimo, nes medikamentų dozės labai skiriasi kiekvienam individui, o jų poveikis kiekvienam taip pat yra ir labai nepastovus. Sugebėjimas nuolatos, diena iš dienos tikrinti gliukozės kiekį kraujyje, yra nemenkas iššūkis, bet tai yra efektyviausias būdas užkirsti kelią arba kaip įmanoma labiau atitolinti galimas komplikacijas. Tai turi būti daroma 3 – 4 kartus per dieną, išlaikant nuoseklų gliukozės rodiklį kraujyje. Kiti autoriai teigia, kad tikrinti reikia mažiausiai 4 kartus per dieną. Tai atliekama paimant mažą kraujo lašelį (su specialiai tam skirtu aparatėliu) iš piršto. Tik tokiu būdu galima nuolatos sekti glikemiją. Tuo pačiu, įvertinant esamą gliukozės kiekį kraujyje, suvartotus ar planuojamus suvartoti angliavandenius bei esamą ar būsimą fizinį aktyvumą, atitinkamai turi būti parinkta insulino arba tablečių dozė. 

Subalansuota mityba. Subalansuota ir sveika mityba svarbi siekiant išvengti II tipo diabeto, kontroliuojant jau esamą diabetą bei norint išvengti arba bent jau atitolinti galimų komplikacijų vystymąsį. Subalansuotą mitybą sudaro maisto produktai, kuriuose yra daug angliavandenių: vaisiai, daržovės (ne visos), visi produktai iš grūdų ir ankštinių augalų (pavyzdžiui, pupos), neriebūs pieno gaminiai. Kaip jau minėta – pagrindinis sergančiųjų diabetu tikslas yra išlaikyti gliukozės kiekio kraujyje pusiausvyrą, taigi derinant mitybą, tai galima pasiekti skaičiuojant angliavandenių kiekį, pakeičiant juos kitais produktais bei apytikriai skaičiuojant angliavandenius dėl jau turimos kiekvieno sergančiojo individualios patirties (pavyzdžiui, apie tam tikro produkto angliavandenių poveikį). Čia atsiranda ir didžiausias sunkumas – daug angliavandenių turintis maistas, kelia gliukozės kiekį kraujyje, bet jo atsisakyti negalima, dėl jo turimų vitaminų, mineralų, suteikiamos energijos. I tipo cukrinio diabeto atveju reikalinga naudoti insuliną, taigi apskaičiuojant suvartoto maisto angliavandenių kiekį, atitinkamai pritaikomos insulino dozės. Sergantiems II tipo cukriniu diabetu rekomenduojama mažinti maisto vartojimą, kuris prisotintas riebalinių rūgščių, cholesterolio ir natrio. Kadangi didžioji dalis sergančiųjų turi per didelį kūno svorį, labai svarbu riboti gaunamos energijos su maistu kiekį ir stengtis turimą energiją išeikvoti per fizinį aktyvumą.

Fizinis aktyvumas. Šis elgesio būdas įvardijamas kaip vienas pagrindinių aspektų, siekiant tinkamai kontroliuoti ir I, ir II tipo cukrinį diabetą. Sergantieji užsiimdami fizine veikla gali pagerinti savo sveikatos būklę: didėja insulino pasisavinimas, gerėja glikemijos kontrolė, didėja fizinė ištvermė, o tokiu būdu mažėja ir rimtesnių komplikacijų tikimybė. Tokiu būdu geresnis gliukozės kiekis kraujyje pasiekiamas per raumenų susitraukimų sužadinimą/stimuliavimą, nes šis procesas aktyvuoja gliukozės perkėlimą į ląsteles. Pabrėžiama, jog fizinis aktyvumas turėtų tapti įprasta kasdienine veikla ir gyvenimu būdu, siekiant ilgalaikės gliukozės kieko kraujyje kontrolės. 

Taigi medikamentų vartojimas bei gliukozės kiekio kraujyje tikrinimas, subalansuota mityba ir fizinis aktyvumas yra pagrindiniai bei labai svarbūs cukrinio diabeto valdymo būdai. Kaip matyti, jie daro įtaką vienas kitam ir dažnai persipina, todėl negalima išskirti kažkurio vieno kaip svarbesnio. Dažnai veikiant vienam, reikšmingas yra ir kitas, pavyzdžiui, sportuojant svarbu prieš tai apgalvoti insulino dozę bei turėti papildomo maisto su angliavandeniais. Visa tai yra daroma dėl gliukozės kiekio kraujyje pusiausvyros. Ir nors supratus, kiek daug reikia pastangų, laiko ir žinių tam, kad valdyti šią ligą bei gyventi kaip įmanoma pilnavertį gyvenimą, svarbu žinoti, jog sergantieji cukriniu diabetu lygiai taip pat kaip ir nesergantys gali užsiimti daugybe veiklų, kurias siūlo gyvenimas. Svarbiausia išsiugdyti ligos valdymo įgūdžius, būtinus optimaliai ligos kontrolei, nes cukrinio diabeto pasekmės labiausiai priklauso nuo paties žmogaus elgesio. 

Jaunimui palankių sveikatos priežiūros paslaugų psichologė Jogilė Navickaitė


Atgal

Mūsų draugai