Book Appointment

© Union Dental. All rights reserved. Powered by YOOtheme.

Tylios ligos – tylūs ir pacientai: gydytoja pataria, kaip suvaldyti nerimą dėl savo sveikatos

Baimė, nerimas, gėda – tokius jausmus žmonės dažniausiai slepia nenorėdami ne tik kalbėtis, bet ir pagalvoti apie savo sveikatos būklę. Vieni teigia esą sveiki ir net nenori girdėti apie jokią profilaktiką. Tuo metu kiti bando išvengti nepatogių klausimų. Pastebima, kad taip dažnai elgiasi vidutinio ir vyresnio amžiaus žmonės, patenkantys į onkologinių susirgimų rizikos grupes.

Daliai žmonių nerimą kelia ir pagal prevencines programas atliekami pirmieji tyrimai, kuriuos lydi įvairūs mitai: sukelia skausmą, gali būti nemalonūs ir pan. Tačiau slogius jausmus gali sukelti ir nežinojimas, kokie tyrimai bus atliekami, kad jie gali būti sudėtingi ar ilgai trunkantys, ir kiek ilgai jų reikės laukti.

Pasak Nacionalinio vėžio instituto (NVI) gydytojos psichiatrės dr. Giedrės Bulotienės, neretas vis dar su nerimu ir nepasitikėjimu žvelgia į prevencines programas, teigdami, jog dalis jų metu atliekamų procedūrų nėra malonios ar net pavojingos. Tačiau gydytoja įvardija būdus, kaip galima save paruošti gyvybę galinčiam išgelbėti sveikatos patikrinimui.

„Vieniems padeda minčių nukreipimas, galvojant apie ką nors malonaus. Kitiems nerimą sumažina objektyvios informacijos surinkimas, detalios žinios apie tai, kas ir kaip bus daroma bei kodėl. Tretiems, kiek žinoma, nurimti leidžia atpalaiduojanti muzika ar malda, meditacija“, – sako dr. G. Bulotienė.

Šiuo metu Lietuvoje vykdomos penkios ligų prevencijos programos, kurių išlaidas ligonių kasos kompensuoja iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo: gimdos kaklelio vėžio, krūties vėžio, prostatos (priešinės liaukos) vėžio, storosios žarnos bei širdies ir kraujagyslių ligų prevencinės programos.

Tikrinasi per mažai

Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, Lietuvos gyventojai vis dažniau naudojasi įvairių susirgimų prevencijos programomis, kurios finansuojamos iš valstybės biudžeto. Skaičiuojama, kad 2022 m. prevencinėse programose iš viso sudalyvavo per 907 tūkst. žmonių, tai yra 25 tūkst. daugiau nei prieš pat koronaviruso pandemiją ir 30 tūkst. daugiau nei 2021-aisiais.

Tačiau, kaip informuoja VLK, prevencinėmis programomis naudojasi mažiau gyventojų, nei priklauso. Pavyzdžiui, dėl storosios žarnos vėžio prevenciškai tikrinasi maždaug kas antras galintis tai padaryti žmogus (46 proc.), kuriam pagal amžių yra rizika susirgti šia liga. Manoma, kad to priežastimi gali būti baimė ir nerimas dėl galimai nemalonių tyrimų.

Paklausta, kas gali palengvinti apsisprendimą dalyvauti onkologinių susirgimų prevencinėse programose ir būsimų procedūrų laukimą, NVI gydytoja psichiatrė nurodo, jog pirmiausia reikėtų susivokti, kad išgyventi neigiamas emocijas yra normalu. Be to, nereikėtų užmiršti savo artimųjų – jie ir turėtų būti svarbiausiu kiekvieno ramsčiu.

„Nerimas gali sukelti pačių įvairiausių minčių, todėl bendraukite natūraliai, įprastai. Tačiau nevenkite ir sunkių temų, ypač, jei žmogus, kuris tikrinasi sveikatą, nori apie tai pasikalbėti. Kad ir kas nutiktų, kiek tai įmanoma, tęskite savo įprastas veiklas: nepamirškite pavalgyti, tinkamai išsimiegokite, aktyviai leiskite laisvalaikį, – pataria gydytoja psichiatrė dr. G. Bulotienė.

Pradžia – nuo paprasto, bet reikšmingo tyrimo

Gydytojai vieningai sutaria, kad storosios žarnos vėžio prevencijos programa gali reikšmingai prisidėti mažinant mirčių nuo šios ligos skaičių – dabar kasmet Lietuvoje dėl jos netenkama apie 800 gyventojų. Pabrėžiama, kad ši programa skirta pacientams, kurie neturi skundų ir kurie jaučiasi sveiki. Tikslas – profilaktiškai tikrinti jokių simptomų nejaučiančius žmones, kadangi storosios žarnos vėžys praktiškai yra besimptomis iki galutinių stadijų.

Pateikiamas pavyzdys, nuo ko prasideda dalyvavimas storosios žarnos vėžio prevencijos programoje – joje dalyvauti kviečiami visi 50–74 m. amžiaus Lietuvos gyventojai. Už šią paslaugą mokėti nereikia – tyrimai apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Sutikus dalyvauti storosios žarnos vėžio prevencijos programoje, šeimos gydytojas skiria atlikti labai paprastą, bet reikšmingą tyrimą – slapto kraujavimo testą išmatose (iFOBT). Jis gali būti atliktas namuose ar poliklinikoje. Atlikus testą paaiškėja, ar jis teigiamas, ar neigiamas. Jeigu neigiamas, dvejus metus žmogus gali būti ramus. Po 2 metų šį testą reikėtų pakartoti.

Jeigu testas – teigiamas, šeimos gydytojas siunčia pacientą atlikti endoskopinio tyrimo – kolonoskopijos. Šio tyrimo metu specialiu aparatu apžiūrima visa storoji žarna. Pacientui pageidaujant, tyrimas gali būti atliekamas su intravenine nejautra. Tyrimo metu, jei gydytojas mato įtartinų gleivinės vietų, atlieka jų biopsiją, iš karto gali būti pašalinti ir nedideli polipai.

Jei atlikus kolonoskopiją patologijos storajame žarnyne nenustatoma, kitas iFOBT testas tokiam pacientui bus siūlomas po 10 metų. Nustačius patologiją, pacientas siunčiamas gydytis į specializuotą įstaigą.

Žmonės, nepriklausantys rizikos grupei pagal amžių, sutrikus sveikatai taip pat turėtų nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją, kad jis skirtų reikalingus tyrimus ir gydymą – jie apdraustiesiems apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

www.lrt.lt informacija

Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras
Kur mes esame

Bažnyčios g. 39 A
LT-71123, Šakiai

Kontaktai
Darbo laikas
  • Pir - Ket

    8 - 17 val.

  • Pen

    8 - 15.45 val.

  • Šeš - Sek

    Nedirbame

Privatumo politika | Asmens duomenų apsauga

© Union Dental. All rights reserved.
Powered by YOOtheme.

© Visos teisės saugomos, Šakių rajono visuomenės sveikatos biuras

Skip to content