• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Užkrečiamų ligų profilaktika

2009.12.10
Tuberkuliozė

Tuberkuliozė, arba džiova, žinoma nuo senų laikų – žmonės ja greičiausiai užsikrėtė nuo gyvūnų ir serga jau 9 tūkstančius metų. Ši liga pasiglemždavo ne tik vargingųjų gyvybes – nuo jos mirė daugybė istorinių asmenybių, įskaitant V. Kudirką, Tutanchamoną, F.Šopeną, E. A. Po, A. Čechovą, E. Ruzveltą, F. Kafką, G. Orvelą ir t.t. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, trečdalis pasaulio gyventojų (2 milijardai) yra užsikrėtę tuberkulioze, kasmet ja suserga apie 8 milijonai pasaulio gyventojų. Per metus nuo šios grėsmingos ligos miršta apie 3 milijonai žmonių. Numatyta, kad 2000-2020 metais pasaulyje tuberkulioze gali užsikrėsti apie 1 milijardą žmonių, iš jų apie 200 milijonų gali susirgti, o 35 milijonai - mirti.

2006 metais Marijampolės apskrityje atviros tuberkuliozės formos nustatyta 62 atvejai (58 procentams nuo naujai išaiškintos tuberkuliozės atvejų), 2007 metais - 57 (sergamumo rodiklis 31,2 atv. 100 tūkst. gyv.). Pagal savivaldybes pasiskirstė taip: Marijampolės sav. teritorijoje – 34 atvejai ( 34,9 atv. 100 tūkst. gyv.), Vilkaviškio rajono sav. – 12 atvejų (24,8 atv. 100 tūkst. gyv.). 2006 metais Šakių rajono savivaldybėje užfiksuota 15, 2007 – 11, 2008 metų pirmąjį pusmetį – 2 atviros plaučių tuberkuliozės atvejai.

Pastaraisiais metais ryškėja tendencija, kad tuberkuliozė glaudžiai susijusi su ŽIV infekcijos plitimu. Vis daugiau tuberkuliozės atvejų nustatoma ŽIV infekuotų asmenų tarpe.

Tuberkulioze kaimo žmonės serga dažniau nei miestiečiai, nes jie sunkiau pasiekia medikus, dažniau piktnaudžiauja alkoholiu, gyvena prastesnėmis buities sąlygomis. Kaime daugiau senesnių žmonių, kurie serga įvairiomis ligomis, todėl jų imunitetas silpnesnis, jie lengviau užsikrečia. Be to, jie rečiau tikrinasi profilaktiškai, todėl liga vėliau išaiškinama, būna toliau pažengusi.

Kaip susergama

Žmogui tuberkuliozę sukelia mikobakterijos - gramneigiami intraląsteliniai patogenai. Lietuvoje 85 proc. atvejų ją sukelia M. tuberculosis.

Tuberkuliozės bakterijos labai gyvybingos, jos atsparios karščiui, šalčiui, etilo alkoholiui. Plinta ne tik oru, bet ir per nedezinfekuotus indus, patalynę, aplinkos daiktus, ekskrementus... Gatvės dulkėse išgyvena iki 10 parų, ant knygos puslapių – iki 3 mėnesių, paviršiniuose vandens telkiniuose – iki 150 dienų, išdžiūvusiose išskyrose, tamsioje, šaltoje patalpoje – iki metų. Jautrios ultravioletiniams (saulės) spinduliams ir chloro junginiams. Tiesioginėje saulės šviesoje jos žūva per 1-1,5 val., kambaryje mikobakterijos gali išlikti iki 1,5 mėn.

Tuberkuliozės sukėlėjos – Mycobacteria tuberculosis

Tuberkulioze serga įvairių socialinių sluoksnių žmonės, tačiau labiausiai ji griebia asocialius ir varginguosius. Lietuvoje užsikrėtusiųjų mikobakterijomis yra apie 80 procentų žmonių. Apie 90 procentų iš jų nesuserga, nes imuninė sistema sugeba apsaugoti nuo žalingo poveikio, tad ligos simptomai nepasireiškia ir nesusergama. Kliniškai aktyvios formos nustatomos 5-15 procentų užsikrėtusių asmenų. Suserga ne kiekvienas mikobakterijų įkvėpęs žmogus. Ligai talkina prasta asmens ir aplinkos higiena. Dažniau plinta šeimose - šeimos nariai užsikrečia vieni nuo kitų. Tuberkulioze du kartus dažniau serga vyrai nei moterys, taip pat kaimo gyventojai.

Užsikrėsti tuberkulioze galima bet kurioje žmonių susibūrimo vietoje, jei greta bus sergantysis atvira ligos forma. Jis čiaudėdamas, kosėdamas, kalbėdamas oru perduoda bacilas. Aktyvia tuberkulioze susergama dviem atvejais: kai dėl tam tikrų priežasčių nusilpsta infekuoto tuberkuliozės mikobakterijomis žmogaus imuninė sistema arba kai imuninė sistema nepajėgi apsaugoti organizmo nuo TBC mikobakterijų poveikio. PSO duomenimis, kiekvienas sergantis atvira tuberkulioze per metus gali užkrėsti 10-20 ar net daugiau žmonių. Pulmonologai tokius sergančiuosius ligonius lygina su biologiniu ginklu.

Žmogus tuberkulioze dažniausiai (daugiau kaip 95 proc. atvejų) užsikrečia aerogeniniu (per orą), gerokai rečiau – alimentiniu (per maistą) būdu. Galvijų mikobakterijomis užsikrečiama vartojant užkrėstą raguočių, kiaulių, elnių ir kitų gyvulių pieną ar mėsą. Net viena bakterija gali sužadinti infekciją. Jei yra glaudus kontaktas, rizika infekuotis tuberkuliozės mikobakterijomis yra 25-50 proc., o mažiems vaikams nuo sergančių tėvų - 45-60 proc. Tikimybė užsikrėsti atsitiktinio socialinio kontakto metu yra nedidelė.

Ligos rizikos veiksniai:

  • įvairios ligos,
  • piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais,
  • rūkymas,
  • kenksmingi faktoriai darbo aplinkoje,
  • stresas,
  • vyresnis amžius (senėjimas bei lydinčios ligos didina riziką)
  • darbas sveikatos priežiūros srityje,
  • kelionės į didelio TBC paplitimo šalis (Aziją, Lotynų Ameriką, buvusias Sovietų sąjungos šalis),
  • prasta mityba, asmens ir aplinkos higiena,
  • artimas kontaktas su sergančiu asmeniu,
  • imuninės sistemos silpnėjimas (dėl chemoterapijos, ŽIV, gydymo gliukokortikoidais, citostatikais, persirgus tymais, kokliušu)
  • prasta mityba.

Vaistams atspari tuberkuliozė – šių laikų baubas

Tuberkuliozės sukėlėjai skrepliuoseSergantiems tuberkulioze labai svarbu laikytis gydytojų nurodymų ir vartoti vaistus. Tačiau dalis ligonių, dažniausiai asocialūs, po gydymo stacionare, kai dar reikia gydytis ambulatoriškai, gydymą nutraukia. Tada liga atsinaujina sunkesne forma, vystosi atsparumas vaistams. Tokie ligoniai spjaudo ne bet kokiomis, o vaistams atspariomis bacilomis.

Tuberkuliozės sukėlėjų atsparumas prieštuberkulioziniams vaistams Lietuvoje yra daugiau nei 20 procentų, tai reiškia, kad apie 20 proc. ligonių, gydytų nuo TBC, buvo nustatyta vaistams atspari TBC forma. Paprastai ja serga tie, kurie piktnaudžiauja alkoholiu ir per greitai nutraukia gydymą. Jau yra žmonių, iš karto susirgusių vaistams atsparia ligos forma.

Atsparios tuberkuliozės plitimą gali įtakoti:

  • nepakankama gydymo kontrolė ir nustatyto terapinio režimo pažeidinėjimas,
  • pavėluota diagnostika,
  • kontrolės trūkumas prieš išgeriant vaistus,
  • netinkami vaistai, dozavimas (per mažos vaistų dozės), gydymo trukmė (per anksti nutrauktas gydymas, gydymo pertraukos),
  • laikini vaistų tiekimo sutrikimai,
  • ligonių nesilaikymas nustatyto režimo ir kita.

Vaistams jautri tuberkuliozė gali būti išgydoma per 6 mėnesius, o vaistams atspariai tuberkuliozei gydyti reikalingas išplėstinis gydymas, kuris gali trukti dvejus ar daugiau metų. Rezistentiškos vaistams tuberkuliozės gydymas atsieina iki 20 kartų brangiau (esant atsparumui daugeliui vaistų – net 100 kartų brangiau) negu įprastinės ir net 40 – 60 proc. atvejų būna mažai sėkmingas.

Tuberkuliozės formų dažnėjimą gali pristabdyti vadinamoji tiesiogiai kontroliuojamo gydymo strategija (DOTS). Šalyse, kuriose PSO rekomendavus buvo taikyta DOTS metodika, antrinis tuberkuliozės mikobakterijų atsparumas vaistams sumažėjo nuo 50 – 80 iki 10 – 20 procentų, o pirminis atsparumas – nuo 15 iki 5 procentų.

Tuberkuliozės profilaktika

Pagrindinės veiksmingos tuberkuliozės profilaktikos priemonės yra gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užsitikrinimas, pilnavertė mityba, kuo ankstesnis sergančiųjų asmenų išaiškinimas, tinkamas gydymas ir pan. Problemą reikia spręsti kompleksiškai.

Tuberkulioze sergantis asmuo privalo:

  • kosint ar čiaudint užsidengti burną nosine ar servetėle, kalbant laikytis atokiau nuo kito žmogaus,
  • atkosėjus skreplius, rinkti juos uždarame indelyje, o vėliau būtinai dezinfekuoti, atkosėjus į popierinę servetėlę, ją būtinai sudeginti,
  • draudžiama skrepliuoti ant grindų, gatvėje ir šiaip kur papuola,
  • turėti individualias higienos priemones ir jas laikyti atskirai nuo kitų šeimos narių higienos priemonių,
  • turėti ir naudoti atskirus stalo indus ir įrankius,
  • miegoti atskiroje lovoje, naudoti tik individualią patalynę, esant galimybei miegoti atskirame kambaryje arba bent atokiau nuo kitų šeimos narių.

Tuberkulioze sergančio asmens šeimos nariai privalo:

  • pasitikrinti sveikatą, reguliariai tikrinti vaikus,
  • kontroliuoti, ar ligonis išgeria paskirtus vaistus, laikosi asmens higienos reikalavimų, naudoja individualius indus bei higienos reikmenis,
  • drėgnu būdu kasdien valyti patalpas,
  • gerai vėdinti kambarius,
  • nesinaudoti ligoniui paskirtais higienos reikmenimis bei indais,
  • kasdien atlikti dezinfekciją (efektyviausi – mechaniniai bei fiziniai aplinkos nukenksminimo būdai – valymas vandens srove, drėgnu skuduru, dulkių siurbliu, patalpų vėdinimas, nuorūkų, šiukšlių, maisto likučių deginimas, rūbų, patalynės lyginimas, patalynės, indų virinimas ir kt.),

BCG vakcina,  © Pasteur Merieux ConnaughtSkiepai nuo tuberkuliozės yra sukurti tik vaikams ir neapsaugo suaugusių asmenų. Skiepijant kūdikius, jie apsaugojami nuo sunkių ligos formų. Kūdikiai skiepijami 1-2-ąją gyvenimo dieną BCG (bacillus Calmette-Guérin, dar žinoma kaip BCŽ) vakcina. Papildomai skiepijami 12 mėn. kūdikiai, kuriems nesusiformavo randelis po skiepo. BCG vakcina suleidžiama į kairio žasto odą, bendros reakcijos į skiepą, kaip kad gali būti po kitų vakcinacijų, nebūna, tačiau normaliai toje vietoje po 2-4 savaičių gali atsirasti paraudimas, sukietėjimas, kuris kartais supūliuoja, pratrūksta, susiformuoja šašas, o vėliau randelis. Kartais randelis atsiranda be tarpinių odos reakcijų. Nereikia nei spausti, nei tepti šių darinių, esant neaiškumams, konsultuotis su gydytoju. Apie 5% paskiepytųjų randeliai nesusidaro, dažniausiai dėl odos ypatybių.

Profilaktinis vaikų skiepijimas šia vakcina nėra absoliuti apsauga nuo užsikrėtimo. Didelės apimties meta-analizės tyrimai parodė, kad BCG vakcina efektyvi apie 50 proc., apsaugant vaikus nuo sunkių tuberkuliozės formų. BCG vakcinos skiepijimo politika įvairiose pasaulio šalyse labai skiriasi: nuo visiško šios vakcinos atsisakymo (pvz., Danija, Belgija, Italija), tik rizikos grupių skiepijimo (pvz., Jungtinė Karalystė, Austrija, JAV, Nyderlandai, Švedija) iki visuotinio visų naujagimių skiepijimo (Rusija, Lietuva).

Didelė tuberkuliozės plitimo problema ta, kad visuomenė nesupranta ir nesisaugoja šios ligos, daug jaunų žmonių neturi jokios asmeninės sveikos elgsenos motyvacijos, gyventojai stokoja profilaktikos žinių. Daugelis net nežino, kad tuberkuliozė, kitaip vadinama džiova, pavojinga ne tik sergančiajam, bet ir aplinkiniams. Gal todėl dažnai sergantis tuberkulioze slepia ligą nuo artimųjų, laiko ją gėdingu dalyku.

Visuomenės sveikatos specialistė Agnė Dvylaitytė


Atgal

Mūsų draugai