• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Neinfekcinės ligos ir traumos

2013.07.01
Grybai

images_18.jpgGrybai kaip maisto produktas ir vaistas

Žmonės grybus maistui vartoja nuo senų laikų. Juos rinko ir valgė Babilono, Senovės Graikijos, Senovės Romos gyventojai. Pagal cheminę sudėtį ir baltymų kiekį grybai artimi mėsai, todėl kai kuriose šalyse vadinami augaline mėsa. Šviežiuose grybuose yra vandens, baltymų (daugiausia jaunų grybų kepurėlėse), riebalų (juos organizmas gana sunkiai įsisavina), angliavandenių, mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, geležies, kobalto, mangano, švino), vitaminų (B grupės, taip pat C bei PP). Grybai – nekaloringas maistas, 100 g šviežių baravykų turi 23 kcal, nors džiovinti grybai yra 2 kartus kaloringesni nei žuvis, kiaušiniai, dešra.
Naujausi tyrimai rodo, kad valgant grybus stiprėja organizmo imuninė sistema, todėl lengviau įveikiamos infekcijos ir virusai. Grybai organizme taip pat padidina į hormonus panašių proteinų, vadinamų citokinais, kiekį: šie proteinai atlieka svarbų vaidmenį apsaugant organizmą nuo virusinių infekcijų ir auglių.
Gydymo grybais pradininkai – japonai ir kinai, šį mokslą pradėję prieš 2000 metų. Preparatai, pagaminti tam tikrų grybuose atrastų medžiagų pagrindu, Japonijoje sudaro net trečdalį visų priešvėžinių vaistų. Kukurdvelkius ir baravykus žmonės nuo seno naudojo nušalimams gydyti, pievagrybiai mažina cukraus kiekį kraujyje, taip pat yra grybų, mažinančių kraujospūdį. Grybuose randamas lecitinas neleidžia kauptis cholesteroliui, juose gausu fermentų, gerinančių virškinimą ir medžiagų pasisavinimą, nestinga ir įvairių vitaminų. Didžiajame kukurdvelkyje ir kai kuriuose kituose grybuose rasta ir antibiotikų.
Grybus apdorojant šiluma, didesnė dalis ląstelienos ir kitų angliavandenių suyra, virsta nesudėtingais, lengvai organizmo įsisavinamais junginiais. Tačiau grybai yra sunkiai virškinamas ir pasisavinamas produktas (pvz., sumedėjusiuose grybų kotuose yra nesuvirškinamos medžiagos – chitino), nederėtų jų valgyti kasdien ar keletą kartų per savaitę, jie turėtų būti labiau maisto pagardas, o ne pagrindinis patiekalas. Jei turite nesveiką skrandį ar kepenis, sergate sunkiomis lėtinėmis ligomis, nepiktnaudžiaukite grybais. Mažiau jų valgyti reikėtų ir senyviems žmonėms bei vaikams.

Radioaktyvios medžiagos grybuose

Grybai iš gamtos sugeria visas kenksmingas medžiagas, radiaciją, todėl jie yra vadinami gamtos švarintojais. Kartais net ir kruopščiai apdorotuose grybuose lieka sunkiųjų metalų, kurie gaminant maistą neišnyksta. Kad būtų galima užtikrinti, jog Lietuvos miškuose renkami grybai nėra „radioaktyvūs", Radiacinės saugos centre kasmet atliekami įvairių valgomųjų rūšių grybų, surinktų skirtinguose šalies miškuose, radiologiniai tyrimai. Mums pasisekė, kad Lietuva nėra ypatingoje radiacinėje zonoje – tad nerimauti neverta, tirtuose grybų bandiniuose tiriamų radionuklidų lygis neviršija leistinų lygių. Kai kurių rūšių grybai labiau kaupia radioaktyvųjį cezį, didesnis jo kiekis nustatomas raukšlėtuose gudukuose, ruduosiuose piengrybiuose. Palyginti „švarūs" grybai yra voveraitės, baravykai, ūmėdės. Verdant grybus, radioaktyvusis cezis patenka į nuovirą.
Alberto Einšteino Medicinos Koledžo (Niujorkas, JAV) mokslininkai atrado juodojo grybo rūšį, galinčią mitybai naudoti branduolinę radiaciją. Šie grybai rasti ant vis dar stipriai radioaktyvių Černobylio branduolinio reaktoriaus liekanų. Tai nereiškia, kad grybai gali "valgyti" radioaktyvias medžiagas arba jas kažkokiais būdais nukenksminti. Grybai paprasčiausiai suvartoja radioaktyvių medžiagų atiduodamą energiją.

Apsinuodijimas

images_19.jpgYra daug grybų, kurie nuodingi tik švieži. Jie apverdami, kad nuodingosios medžiagos išsiplautų ir tik tada vartojami maistui. Taip bobausiai, pūkuotės, geltonieji, juodieji pievagrybiai, piktosios ūmėdės. Šiuo grybų nuoviro negalima duoti net gyvuliams. Apvirti reikia ir kai kuriuos karčiuosius grybus: ruduosius ir daugelį kitų pievagrybių, ūmėdes garduoles, kai kuriuos baltikus, poniabudes ir kitus grybus. Šiuose grybuose esančios karčiosios medžiagos nėra nuodingos. Mūsų miškuose auga 6 nuodingų grybų rūšys, kurių nuodingumas neišnyksta ir virinant. Mirtinai nuodingi yra smailiakepurė ir žalsvoji musmirės, labai nuodingi margoji musmirė, stambioji gijabudė ir paturajo plaušabudė, mažiau nuodinga paprastoji musmirė.
Apsinuodyti galima suvalgius nuodingų ar netinkamai paruošų grybų. Paprastai nuodingi grybai sukelia inkstų ar kepenų nepakankamumą.
Apsinuodijimų grybais galimi du atvejai:
  1. Suvalgęs grybų žmogus sunegaluoja greitai. Tai lengvesnis atvejis.
  2. Suvalgęs grybų žmogus sunegaluoja po paros ar dar ilgesnio laikotarpio (dažniausiai apsinuodijus smailiakepurėmis ar žaliosiomis musmirėmis). Šiuo atveju ligonį gydyti sunkiau, kyla inkstų ar kepenų komplikacijų, žmogus gali visą gyvenimą likti ligotas ar net mirti. Kuo vėliau žmogus sunegalavo, tuo didesnis pavojus kyla jo gyvybei.
Apsinuodijimo grybais požymiai:
  • Žarnyno sutrikimai
  • Silpnumas
  • Pykinimas
  • Vėmimas
  • viduriavimas
  • Galvos skausmai
  • Pilvo skausmai
  • Odos ir gleivinės spalvos pakitimai
  • Pulso retėjimas ar dažnėjimas
  • Kvėpavimo retėjimas ar dažnėjimas
  • Regos sutrikimai
  • Psichikos sutrikimai, sujaudinimas, depresija
  • Koma
  • Traukuliai
  • Sąmonės praradimas
Jei suvalgoma netinkamai paruoštų grybų (pvz., konservų), galima susirgti botulizmu. Ligą sukelia bakterijos Clostridium botulinum išskiriamas egzotoksinas. Pagrindinis šios ligos požymis – dvejinimasis akyse, regėjimo sutrikimai. Taip pat ligonį pykina, jam džiūsta burna, jį apima silpnumas, skauda galvą, pakyla temperatūra. Gali sutrikti kvėpavimas, rijimas. Negydant ligonis gali mirti dėl kvėpavimo centro paralyžiaus.
Apsinuodijimui musmirėmis būdingas ilgas besimptomis periodas (6–48 valandos, dažniausiai 6–15 val.). Po to staiga atsiranda stiprūs pilvo diegliai, nuolatinis vėmimas, vandeningas viduriavimas, troškulys, sutrinka šlapinimasis (anurija), sutrinka regėjimas, koordinacija, pakyla temperatūra. Vėliau pastebima remisijos fazė, kurios metu simptomai lyg ir praeina. Kai simptomai atsinaujina ir žmogus kreipiasi pagalbos, dažniausiai jau būna per vėlu, todėl į gydytoją būtina kreiptis vos pajutus apsinuodijimo požymius.

Ką daryti apsinuodijus:

• Bandyti išvemti maistą, sukelti vėmimą (dirginant ryklę ir pan.). Vėmimo negalima sukelti, jei nukentėjusįjį ištiko širdies priepuolis ar įtariamas širdies infarktas, prasidėjo traukuliai, apsinuodijusysis nesąmoningas, apsinuodijo pusės metų neturintis kūdikis ar paskutinį trimestrą nėščia moteris.
• Galima bandyti sukelti viduriavimą.
• Vandenį (1 – 2 litrus) galima gerti tik išsivėmus, kitaip nuodingos medžiagos greičiau pasieks žarnyną. Geriausia vandenį gerti kas kelias minutes po kelis gurkšnius.
• Negalima gerti alkoholinių gėrimų ar acto – taip nuodai dar greičiau išnešiojami po organizmą.
• Gulėti lovoje.
• Būtinai kreiptis į gydytoją. Vežant nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, būtina surinkti ir kartu vežti grybus ar iš jų pagamintą patiekalą, kuriais jis galėjo apsinuodyti. Specialistai turėtų išsiaiškinti, kokių grybų žmogus valgė, nes gydymas yra skirtingas, vieniems gali tekti ieškoti priešnuodžių, kitiems pacientams užtenka gydyti simptomus. Grybų nuodų priešnuodžiai veiksmingi, jei žmogus jų gauna nepraėjus trims paroms po apsinuodijimo.
• Prasidėjus traukuliams, reikalinga skubi medikų pagalba.
• Jei nukentėjusysis nesąmoningas, paguldykite ant šono, pasirūpinkite, kad neužspringtų (jei vemia).

Kaip išvengti apsinuodijimo grybais

  • images_20.jpgGrybaudami rinkite tik gerai pažįstamus grybus (nuo seno žinoma: nepažįsti grybų - neik grybauti). Jei ieškote pievagrybių, būkite itin atsargūs – jie labai panašūs į blyškiąsias musmires. Su žalsvosiomis musmirėmis nesunku supainioti ūmėdes ar žaliuokes.
  • Jei grybus rinko senyvi žmonės, jaunesniesiems derėtų padėti juos perrinkti, kad dėl silpnos regos vyresnieji nebūtų prisirinkę nuodingų.
  • Rinkite jaunus grybus – senuose, peraugusiuose, išvešėjusiuose gali būti susikaupę daug nuodingų junginių. Palikite ramybėje ir šalnų pakirstus grybus (nuo jų gali atsirasti nuodų). Nuodingos medžiagos grybuose atsiranda irstant baltymams, kuriuos skaido fermentai ir mikrobai.
  • Parsineštus namo grybus apdorokite tą pačią dieną. Nelaikykite jų polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose, metaliniuose, cinkuotuose induose – ten jie greičiau genda, atsiranda nuodingų medžiagų. Apdorotus grybus laikyti mediniuose, stikliniuose ar emaliuotuose induose.
  • Grybus būtina kruopščiai nuvalyti ir nuplauti, gerai išvirti, o nuovirą išpilti. Geriausia, jei nuoviras nupilamas kelis kartus – taip iš grybo pašalinama daugiau nuodingų medžiagų. Jokiu būdu negalima pirmo nuoviro naudoti sriubai virti. Pašildytų grybų kokybė gali būti abejotina, tad geriausia jų pasigaminti tiek, kiek suvalgysite per vieną kartą.
  • Grybus džiovinti gretai aukštoje temperatūroje. Džiovinant krosnyje palikti pravirą, kad vyktų oro judėjimas. Pamažu džiovinami grybai genda.
  • Paruoštus grybus reikia laikyti vėsiame rūsyje ar šaldytuve 0 - +6° C temperatūroje.
  • Nepirkite konservuotų grybų turguje ar iš neaiškų prekeivių (pvz., šalikelėse) – nežinoma, kokie grybai ten patekę, kokiomis sąlygomis ir kaip jie pagaminti. Taip pat nepirkite nežinomų, abejotinos kokybės, senų grybų.
  • Konservuotų grybų nevertėtų laikyti ilgai – geriausia juos suvalgyti per pusmetį. Jei kyla įtarimas, kad konservuoti grybai parūgę, išpūstas stiklainio dangtelis, negalima rizikuoti ir jų valgyti, grybus reikėtų išmesti. Konservuodami grybus, nepagailėkite rūgšties ir druskos marinatui. Botulizmo bakterijos nesidaugina ir neišskiria toksino, esant ne mažesnei nei 6-8 proc. rūgšties bei druskos koncentracijai.
  • Labai blogas derinys grybai ir alkoholis, nes išsiskyrę grybų nuodai turi didesnį poveikį. Todėl valgant grybus negalima vartoti svaigiųjų gėrimų.

Visuomenės sveikatos specialistė Jurgita Kairytė- Daniūnienė


Atgal

Mūsų draugai