• 8 345 52 345
  • info@sakiaivsb.lt

Sveikos gyvensenos propagavimas

2016.02.18
Bioaktyvių medžiagų reikšmė motinos ir vaisiaus sveikatai

Pilnavertė mityba nėštumo laikotarpiu turi įtakos images_6.jpgmotinos ir vaisiaus sveikatai. Tam tikrų medžiagų trūkumas nėštumo metu yra pavojingesnis vaisiui nei motinai. Besilaukiančiai moteriai nereikia visiškai keisti mitybos ir įpročių, jei jie nėra žalingi. Nėščioji turi laikytis tų pačių sveikos gyvensenos ir mitybos principų, kaip ir visi, kurie nori būti sveiki. Dėl netaisyklingos mitybos gali kamuoti toksikozė, įvykti persileidimas, sutrikti vaisiaus vystymasis ir net gimti nesveikas kūdikis. Daugelis moterų nėštumo periodu negauna pakankamai maistinių medžiagų: baltymų, angliavandenių, vitaminų ir mikroelementų. Tinkama mityba padeda besilaukiančiai moteriai išlikti sveikai ir energingai, pasirūpinti savimi ir kūdikiu. Vaisius gauna maisto medžiagas iš motinos kraujo, todėl nėščioji, pasirinkdama maistą turi galvoti ne tik apie savo, bet ir apie būsimo kūdikio sveikatą. Nėštumo metu vitaminų ir mineralų poreikis padidėja netolygiai. Vitamino D, folinės rūgšties ir geležies reikia du kartus daugiau. Geriausia, kai visas organizmui būtinas medžiagas nėščioji gauna su maistu. Tačiau nėščioji ne visada gali patenkinti savo poreikius. Dėl šios priežasties daugeliui besilaukiančių moterų yra rekomenduojama vartoti specialiai nėščiosioms skirtų maisto papildų arba vaistų.
Tyrimų rezultatai patvirtina, kad būsimos mamytės ne visuomet gauna visų reikalingų maisto medžiagų. Įrodyta, kad nėštumo metu maistinių medžiagų poreikis padidėja iki 185 % . Taip pat yra sumažėjęs maistinių medžiagų pasisavinimas dėl pykinimo ir vėmimo.
Pradėjus lauktis vaikelio, moteriai kyla daugybė klausimų. Vienas svarbiausiųjų – ką valgyti, kad organizmas gautų visų reikalingų medžiagų ir ar reikia gerti vitaminus? Jei taip, kaip geriau: vartoti sudėtinius bioaktyviųjų medžiagų preparatus, vadinamus “multivitaminus”, ar svarbiausias bioaktyviąsias medžiagas gerti atskirai?
Apie tai diskutuoja ir medikai, ir nėščiosios. Kad būtų lengviau, patariama įvertinti kiekvieną “multivitamino” tabletėje esančią bioaktyviąją medžiagą atskirai ir pažiūrėti – ar joje telpa viskas, kas būtiniausia?

Folio rūgštis
Ji nusipelnė daugiausia dėmesio. Tyrimais įrodyta, kad vartojant folio rūgšties preparatus net 92% sumažėja nervinio vamzdelio patologijos ir kitų apsigimimų rizika. Skirti folio rūgšties preparatų, ypač 4 savaites iki pastojant ir 12 pirmųjų nėštumo savaičių, rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos, JAV, Kanados, Australijos ir kitų šalių nėščiųjų priežiūros specialistas. Rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400-800 mkg folio rūgšties per parą. Europoje rekomenduojama folio rūgšties dozė – 400- 600 mkg per parą. Tyrimais įrodyta, kad vartojant 800 mkg folio rūgšties per parą, reikiama koncentracija kraujyje (906 nmol/l) pasiekiama per 2 savaites, o vartojant 400 mkg- tik per 8 savaites.

Geležis
Geležies sulfatas – labai svarbi „multivitamino” tabletės sudėtinė dalis. Europoje ir Šiaurės Amerikoje gyvenančioms nėščiosioms geležies preparatų rekomenduojama skirti tik nustačius, kad geležies atsargų organizme sumažėjo (nustatoma atliekant serumo feritino tyrimą). Jei geležies kiekio dėl tam tikrų aplinkybių nustatyti nėra galimybės, rekomenduojama geležies preparatų vartoti profilaktinėmis dozėmis, t.y., po 30-60 mg elementinės geležies per parą (elementinės geležies dozė paprastai nurodoma ant preparato pakuotės arba galima paprašyti vaistininko ar gydytojo ją apskaičiuoti). 
Yra nustatyta, kad iš maisto organizmas pasiima tik 10-20 % geležies. Pasaulyje laikomasi skirtingos taktikos skiriant preparatus su geležimi – JAV ir besivystančiose šalyse geležies preparatai skiriami visoms nėščiosioms II ir III nėštumo trimestruose. Daugelyje Europos šalių ir Kanadoje geležies preparatai skiriami nustačius sumažėjusias geležies atsargas (feritino koncentraciją) organizme.
Geležies preparatai yra skiriami nėščiųjų anemijos profilaktikai. Graikijoje atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad su maistu yra pakankamai gaunama vitaminų A, B1, B2, B3, B6, B12, C, kalcio ir fosforo, išskyrus folio rūgštį ir geležį.

B grupės vitaminai
Tai svarbi bioaktyviųjų medžiagų grupė, esanti daugelio „multivitaminų” sudėtyje. Ar papildomai jų vartojant nėštumo metu, sulaukiama kokio teigiamo efekto - diskutuojama iki šiol. Visgi tyrimai rodo, kad tam, jog organizmas tinkamai pasisavintų folio rūgštį ir šios poveikis būtų efektyvus, būtina, kad organizme netrūktų B grupės vitaminų, ypač B1, B2 ir B6. Folio rūgštis taip pat priskiriama šiai bioaktyviųjų medžiagų grupei, o pastarosios ketinančioms pastoti, nėščioms ar žindančioms, neabejojama. Trumpai tariant, reikia sudaryti folio rūgščiai palankią “biocheminę” aplinką - pasirūpinti, kad organizme netrūktų ir kitų B grupės vitaminų. Paprasčiausia tai padaryti vartojant sudėtinį bioaktyviųjų medžiagų preparatą.
Europoje rekomenduojamos šios B grupės vitaminų dozės: 2 mg vitamino B6; vitamino B1- 1,4 mg; vitamino B2- 1,4 mg; vitamino B12- 2,6 mg. 

Kalcis
Įrodyti, kad papildomai vartojant kalcio preparatų, sumažėja nėštumo metu pasireiškiančių hipertenzinių būklių ir jų sukeliamų komplikacijų, deja, nepavyko. Antra vertus, fiziologinis kalcio poreikis nėštumo ir žindymo metu padidėja, todėl šio elemento nėščiajai reikia daugiau (rekomenduojama paros norma – 1000-1300 mg elementinio kalcio). Patenkinti kalcio poreikį galima vartojant šio elemento turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, pieno, riešutų, jautienos ir kt. Vartojant sudėtinį bioaktyviųjų medžiagų preparatą su kalciu, nėščiosioms šios medžiagos turėtų pakakti ir papildomai vartoti kalcio nereikėtų.
Nevartokite daugiau nei 250 mg kalcio (ar daugiau kaip 25 mg magnio) drauge su geležies preparatais, kadangi kalcis ir magnis trukdo pasisavinti geležį. Didesnes šių minerelinių medžiagų dozes vartokite mažiausiai dvi valandos prieš vartodamos geležį ar tiek pat laiko po to.

Magnis
Dažna nėščioji vartoja geriamus magnio preparatus. Dėl daugybės priežasčių. Magnis išties labai svarbus mikroelementas. Deja, dalis magniui priskiriamų teigiamų efektų nėštumo metu (pvz., priešlaikinio gimdymo „profilaktika”) nėra įrodyta ir vargu, ar kada nors bus. Todėl papildomai gerti magnio preparatų nėra butinybės – pakanka, kiek jo gauname su maistu. Ypač jei tuo pat metu vartojame sudėtinį bioaktyviųjų medžiagų preparatą, kurio sudėtyje yra magnio. Papildomai geriamieji magnio preparatai skiriami, jei vargina mėšlungis, kūnu „lakstančios“ skruzdėlytės, „tirpsta“ galūnės, kankina lėtinis nuovargis.
Kituose literatūros šaltiniuose teigiama, kad nėščiosios magnio turi gauti 350 mg su maistu per parą. Visoms nėščioms moterims nuo 15 nėštumo savaitės rekomenduojama skirti magnio papildomai. Dozė turi būti 300 mg magnio per dieną.

A, E ir D vitaminai
Tai riebaluose tirpstantys vitaminai, todėl jų pertekliaus šalinimas iš organizmo užtrunka kur kas ilgiau nei vandenyje tirpių B grupės vitaminų. Neretai problemų sukelia šių vitaminų perdozavimas, o ne trūkumas. Ypač daug dėmesio skiriama vitamino A vartojimui nėštumo metu, nes yra duomenų, kad didesnė nei 10.000 TV vitamino A dozė per dieną gali sukelti su nervų sistemos apsigimimus. Kita vertus, šio vitamino trūkumas nėštumo metu gali sukelti rimtų sveikatos problemų ne tik mamai, bet ir kūdikiui (mažesnis naujagimio svoris, didesnis sergamumas ir mirtingumas ir kt.). Nėštumo metu rekomenduojama vartoti ne daugiau kaip 5.000 TV vitamino A per parą ir riboti vitamino A gausių maisto produktų.

Vitaminas D reikalingas, kad kaulai ir dantys būtų sveiki. Jis padeda nėščiosios organizmui pasisavinti kalcį ir fosforą. Rekomenduojama ne daugiau kaip 500 mcg vitamino D.
Vitaminas E yra svarbus antioksidantas. Jis gaunamas su gyvūninės kilmės ir augaliniais riebalais. Nėštumo metu šio vitamino koncentracija padidėja. Manoma, kad tai sąlygoja hiperlipideminė būklė. Vitamino E trūkumas pasitaiko itin retai – esant malabsorbcijos sindromui, tačiau tai siejama su didesne placentos atšokimo rizika. Rekomenduojama vitamino E paros norma – 15 mg. 

Fosforas
Kaip ir kalcis, fosforas būtinas kaulinio audinio formavimuisi. Nėštumo metu fiziologinių kitimų dėka fosforo koncentracija kraujyje nesikeičia, dėl to papildomai vartoti fosforo nerekomenduojama.

Cinkas
Cinkas reikalingas nukleino rūgščių ir baltymų sintezei, todėl itin svarbu, kad cinko netrūktų jau nėštumo pradžioje. Cinko trūkumas sietinas su dažniau pasitaikančiais apsigimimais, persileidimais, vaisiaus augimo sutrikimu, preeklampsija, imuniteto nusilpimu ir dažnesnėmis infekcinėmis komplikacijomis. Nors, ekspertų teigimu, tinkamai maitinantis papildomai vartoti cinko nereikėtų, tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad, vartojant geležies ar vario preparatų, sutrinka cinko pasisavinimas, todėl tuomet rekomenduojama vartoti ir cinko. Antra vertus, net išsivysčiusiose šalyse (pvz., JAV) gana didelei daliai tirtų nėščiųjų nustatyta sumažėjusi cinko koncentracija. Papildomai šioms moterims paskyrus cinko, sumažėjo perinatalinis sergamumas ir mirtingumas, padidėjo najagimių gimimo svoris.
Geriant cinko preparatus nėštumo metu galima sumažinti išankstinio gimdymo riziką, tačiau tai neturi įtakos kitoms problemoms (mažam kūdikio svoriui). Daugelis moterų turi lengvą ir vidutinio sunkumo cinko trūkumą. Sistematinis 17 studijų tyrimas, kuriame dalyvavo 9000 moterų ir jų kūdikiai, parodė, kad cinko papildai turi reikšmės mažinant išankstinius gimdymus, tačiau jie nepadeda išvengti mažo svorio kūdikių. Išvada: gerinti bendrą mitybą, ypač neturtingesnėse šalyse, nei skirti nėščiosioms moterims cinko papildus.

Jodas
Trūkstant jodo nėštumo metu dažniau pasitaiko persileidimų, negyvagimių, sutrinka protinis vystymasis, ženkliai padaugėja kretinizmo atvejų. Regionuose, kur jodo trūksta arba labai trūksta (Lietuva priklauso būtent tokioms šalims), šio mikroelemento būtina vartoti papildomai. Dažniausiai siūloma vartoti jodu praturtintus maisto produktus, tačiau gera išeitis būtų ir multivitaminų bei mineralinių medžiagų preparatai su jodu. PSO teigimu, saugi jodo paros dozė yra iki 200 mcg.

Kitos mineralinės medžiagos
Nors apie vario trūkumą nėštumo metu trūksta įrodymų, tačiau vartojant preparatų su cinku, tikslinga, kad juose būtų ir vario, nes cinkas sumažina vario pasisavinimą iš maisto produktų ir todėl būtina jo papildyti. Rekomenduojamas vario kiekis preparatuose – 2 mg . Ekspertai siūlo, kad mineralinių medžiagų preparate taip pat būtų seleno, molibdeno, chromo ir mangano, kadangi šios medžiagos itin svarbios bet kurios ląstelės funkcijai.

Vitaminas C
Būsimai mamai ir vaisiui reikia vitamino C audiniams atnaujinti (ir formuotis), žaizdoms gyti ir kitiems medžiagų apykaitos (maistingosioms medžiagoms pasisavinti) procesams reguliuoti. Be to, vaisiui vitamino C reikia, kad jis tinkamai augtų ir kad formuotųsi stiprūs kaulai ir dantys. Vitamino C organizmas negali kaupti, todėl jo reikia gauti su maistu kiekvieną dieną. Nėštumo metu vitamino C koncentracija nuolat mažėja. Jo poreikis padidėja daugiau nei 70 proc. Rekomenduojama paros norma 50-80 mg vitamino C. 
Vienas solidžiausių pasaulyje medicinos žurnalų “Lancet” neseniai išspausdino net keletą straipsnių, apibendrinusių dviejų tarptautinių tyrimų apie bioaktyviųjų medžiagų reikšmę nėštumo metu rezultatus.
Medikai vieningai sutaria, kad vienos iš svarbiausių aktyviųjų medžiagų nėščiajai ir vaisiui – tai folio rūgštis ir geležis. Nuomonės išsiskiria, pirma, kai kyla klausimas kaip svarbu papildomai vartoti bioaktyviasias medžiagas ir, antra, kas efektyviau – vartoti svarbiausias medžiagas atskirai ar visas vienu metu, t.y. išgerti multivitamino tabletę.
Į pastarąjį klausimą mėginta atsakyti atliekant minėtus tyrimus. Pirmajame tyrime dalyvavo daugiau 30 tūkst. nėščiųjų. Buvo žiūrima, ar skiriasi naujagimių mirtingumas, mažo gimimo svorio naujagimių skaičius, persileidimų dažnis vartojant folio rūgštį bei geležį atskirai ir sudėtinį bioaktyviųjų medžiagų preparatą. Nustatyta, kad pasirinkus pastarąjį, naujagimių mirtingumas buvo mažesnis, rečiau gimė mažo svorio naujagimių. Antrojo tyrimo metu nustatyta, kad vartojant sudėtinį bioaktyviųjų medžiagų preparatą, ne tik gimsta mažiau mažo svorio naujagimių, tačiau ir po dviejų metų vaikų, kurių laukdamos mamos vartojo sudėtinį preparatą, svoris išlieka šiek tiek didesnis. Tyrimai buvo atlikti Azijoje, todėl negalima „aklai“ perkelti tyrimo rezultatų ir išvadų į Europą.Kita vertus, tyrimai rodo, kad įsitikinimas, jog nėščios europietės mityba yra visavertė, nėra teisingas. Europietė suvartoja daugiau kalorijų, patenkina riebaluose tirpių vitaminų poreikį, tačiau bioaktyviųjų medžiagų ir Europoje gyvenančiai nėščiajai gali trūkti. Todėl ignoruoti tyrimo rezultatų, rodančių, kad verta rinktis būtent sudėtinį bioaktyviųjų medžiagų preparatą, ignoruoti negalima.
Prieš skiriant maisto papildus rekomenduojama įvertinti nėščiosios mitybą. Maisto papildų visada rekomenduojama nėščioms moterims, kurios blogai maitinasi, daug rūko, vartoja alkoholį, yra vegetarės ar nešioja daugiau nei vieną vaisių.

Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė  J. Kairytė-Daniūnienė


Atgal

Mūsų draugai